Kas toji meilė?
Kas toji meilė? Iš kur ji kyla? Ar tai tik jausmas? Ar kas daugiau?…
Daug klausimų kyla pagalvojus apie
meilę, bet nei vienas šio jausmo negali tiksliai nupasakoti, nei vienas
nemoka to apibūdinti. Argi galima paaiškinti patį šilčiausią, patį
maloniausią jausmą, kuris kyla mūsų širdyse? Tai lyg plazdantys
drugeliai mūsų kūnuose.
Apie meilę parašyta daug eilių, sukurta daug dainų. Nuo neatmenamų
laikų kavalieriai mylimom damom dainuodavo serenadas, kuriomis buvo
išreiškiamas ypatingas dėmesys. Dažniausiai meilės
įkvėpti rašytojai ir poetai parašė savo geriausius romanus ir posmus,
dailininkai nutapė gražiausius paveikslus, kompozitoriai sukūrė
nuostabiausias melodijas…
Meilė būna įvairi. Galima mylėti ne tik žmogų, bet ir Gimtąjį kraštą,
žemę, gamtą, augalus ir gyvūnus. Yra žmonių, kuriems šį nuostabų jausmą
įžiebia gamta. Vaikštinėdami miškais ar pievomis, jie gali apmastyti
kas yra ne taip, išsipasakoti savo rūpesčius, pasidalinti džiaugsmais.
Nors augalai ir nemoka kalbėti, tačiau jie išklauso nusiminusį ar
laimingą pakeleivį. Be abejo, galime mylėti ir savo augintinius, kurie
mums kartais būna brangesni ir už kai kuriuos žmones.
Be meilės neįsivaizduoju gyvenimo. Manau, jeigu nebūtų meilės, tai būtų
be galo sunku, aplink visus žmones vyrautų tik bloga nuotaika,
agresyvumas, pyktis. Deja, būna ir nelaimingų meilių, kai pamilsti
žmogų, kuris tave labai įskaudina. Tai sukelia kančias, nesantaiką,
nusivylimą meile, o silpną, nestabilios psichikos žmogų gali privesti
net iki savižudybės. Aš pati šiuo metu esu įsimylėjusi labai mielą,
linksmą žmogutį, bet jei atsitiktų taip, kad likčiau jo įskaudinta, vis
tiek niekada neišdrįsčiau su savimi taip pasielgti. Juk gyvenimas tuo
nesibaigia, o ir tas, kuris skaudina, jokiu būdu nėra vertas mano
gyvybės ir mano artimųjų skausmo.
Žinoma, įsimylėję ne visada patiriame vien džiaugsmą, palaimą, matome
vien ryškių spalvų kupiną pasaulį. Mylint kyla ir daugybė pykčių,
nesutarimų, ašarų ir pavydo. Bet juk tik tuomet pajunti susitaikymo
nuostabias akimirkas, tik tuomet gali pažinti tikrąjį laimės skonį.
Jeigu gyvenime nebūtų jokio liūdesio, tai mes nepažinotume ir
džiaugsmo. Be to, geriau lieti ašaras dėl meilės, nei vien dėl to, jog
esi vienišas ir neturi mylimo žmogaus šalia.
Iš tikrųjų visad norėjau, kad visi būtų laimingi ir patirtų pirmąją
meilę, nes tai yra nuostabiausias jausmas. Linkiu visiems pajusti, kas
yra tikroji meilė, kuri ateina tik kartą gyvenime ir išlieka širdyje
iki mirties. Tegul meilė pakeičia kiekvieno mūsų gyvenimą į gerąją
pusę, pripildo jį įvairių spalvų, žavingų susitikimo su mylimu žmogum
akimirkų. Lai meilėje būna kuo mažiau skausmo ar išdavysčių ir kuo
daugiau laimės bei džiaugsmo valandų. O mylint niekuomet gyvenimas
netampa nuobodus. Taip atsitinka tik tada, kai širdyje nebelieka meilės.
Комментариев пока нет.
Будь первым - напиши свой комментарий.