Stai vel sedziu prie kompiuterio... ne... Stai pagaliau prisedau prie kompiuterio ir velei isdrisau iskloti savo mintis...  noriu..  as vel noriu issilieti...  reikia tam tinkamos aplinkos... arbatytes? o taip... kaip jos pasiilgau... velnias... kaip tycia jos nera... eee... skrandis reikalauja auku... et... salta sriuba puodelyje... ka padarysi... panasu i arbatele bent del puodelio... ir skrandukas man liausis marsus skalambijes... :) prie sriubytes ir bandele puikiai tiks... oj... pasirodo joje buvo ir mesos... ech... vargsai kaciukai... jie turbut pasipainiojo ne vietoj ir ne laiku...
Zodziu... apsiforminus ir atsikracius savo burzgiancio pasnekovo, kiek apsunkusi imuosi darbo... nuo ko cia pradejus? et... jauciuosi labai nusidejusi... tiek laiko buvau tarsi atsijungusi nuo saves... kaip tai nutiko net nepajutau...  nezinau kodel i mano galva pradejo skverbtis domejimasis kitu zmoniu gyvenimu... kodel as pamirsau save? kodel lioviausi vakarais mastyti apie ateiti... ne apie tai kur stoti ar kaip rasti darba, nes verkiant reikia pinigu, o apie tai ko noriu is gyvenimo, ka noriu palikti zmonems kaip ismus mano paskutinioji...  Tu  piesineliu, kuriuos dabar jau prisipratinau kaupti, tikrai nepakaks... as noriu nugyventi prasmingai... noriu palikti kazka tokio, kas praskaidrintu kitiems zmonems gyvenima... noriu kurti, noriu duoti ir padeti... as galiu... kadaise buvau tokia silta asmenybe... kodel susalau?  kodel nutolau nuo saves? kazdienybe, rutina, draugai... mane stabdo... negaliu skristi... o taip noriu, bet vis tai pamirstu...
      Ir stai viena egzaminais pavainikuota treciadieni as atsimerkiau... eidama su draugemis parke susitikau seniai galvoje isirezusi vaikinuka.. jo buvo sunku nepastebeti, nes darydamas kazkokiam vaikinukui dredus viesai parke jis tikrai trauke aplinkiniu demesi... sustojau su juo pasneketi is savanaudisku paskatu... man reikejo informacijos del auskaru verimo, nes nepaslaptis, kad planuoju papildyti savo "skyleta" kuna dar keleta auskareliu.. mano nuostabai as vis del to likau su tais vaikinukais.. be priezasties... tiesiog siaip uzejo noras bendrauti...
          Kasparas ir Martynas,beje pastarojo veido taip ir nemaciau, nes ji denge plaukai, mat jam teko malonumas kenteti daromu dredu skausma... zodziu..    Kaspara zinojau is anksciau... ne pazinojau, o zinojau... zinojau, kad jis lengvai bendraujantis ir siaip savotiskas vaikinukas, bet ne nemaniau, kad mano lengvutis CHAT virs keliu valandu pokalbiu po kurio visas mano gyvenimas virs aukstyn kojomis... mes kalbejome apie viska nuo prastos svietimo sistemos iki Van gogo SAILEGRAZU ir ju pardavimo ipatumu... suzinojau si bei ta naujo... net nepajutau kaip bego laikas... pirma kart siais matais bendravimas mane atpalaidavo... pailsejau, o kalbejau su praktiskai nepazistamu zmogumi... grizusi namo supratau kaip buvau uzgozta kasdienybes... pazadejau sau, kad nebeleisiu sau uzmigti... o kaip sunku buvo kita diena mokykloje... tarsi nematoma praraja atsirado tarp manes ir mano artimiausiu draugu.. kokios beprasmes kalbos rezesi man i ausis... kaip truko demesio kazkam auksciau uz matematikos rasomaji ar lietuviu kalbos patikra.. tai ateis ir praeis, o smulkmeneles liks, bet niekam jos neidomios... zmones nesidziaugia tuo, ka turi salia... ta diena ilgai apziurinejau visus darbus mokyklos koridoriuje... kokie visi jie man buvo grazus... kokios spalvos... kokia trykstanti energija... deja... be manes niekas to nepastebejo... visi skubejo i salia gimnazijos esancia "NORFA" .. deja...
    Zadejau sau nebeuzmigti ir nebepasiduoti kasdienybei, bet pasidaviau... vel pasineriau i laukianciu patikru baime... vel emiau stresuot del pusmecio pabaigos... pamirsau, kad arteja vasara ir balu daugiau ar maziau gausiu is lietuviu kalbos neturi reiksmes... dar ne 12-ta klase... tie tamsus ir gudus metai man gresia tik uz poros metu, bet as prasmegau... isnykau minioje ir susilyginau su pilka mase... tapau gyvu lavonu, nematanti kas dedasi aplink... o rytais vejas taip graziai sukuoja medzius... nesvarbu, kad kitos paneles kniaukia del suveltos sukuosenos.. man vejas sukuoja medzius... saulute retkarciais susildo skruostus... siandien per fuliuko varzybas baigeme lygiosiomis... kiek aistru del to kilo... visi norejo laimeti... pamirsome,kad svarbiausia zaisti... nesuvokeme, kad nugalejo draugyste... gaila...
    Grizau namo kazkokia be nuotaikos... nei laiminga, nei liudna... tarsi vejas butu prasukaves ir mane.. ne mano plaukus, o pacia mane... issinese ir mano gebejima jausti... prisedau prie kompiuterio... tai jau darosi liga... uzbegau i point.lt. nieko naujo... niekas neparase... na bent jau ne taip, kaip as norejau, kad parasytu... GRUZAS... parsisiunciau nauja daina.. mmm... gera... ramina... pastebejau miela nuotraukele... kazkokia panele ivertino vaikinuka aukstelesniu baliuku... cia mat del SVELNUMO SKLINDANCIO IS JO NUOTRAUKU... "Ech... eilinis pasiseiliojimas... ir vaikinukas toks... saldaus veido... viskas aisku kaip diena-mergisius, o ji kvailute, svaistanti savo Lt. tokioms nesamonems... ne ... turbut tevu Lt, nes pati dar neuzdirba... zmones nezino pinigu vertes.."-mintyse issakau is niekur kilusi nepasitenkinima, bet smalsumo vedama perzvelgiu vaikinuko anketa... ai... foto kaip foto... nieko naujo ar ko labai ypatingo... visur tas pats vaikinukas tik kita sukuosena, spalvos ar veido israiska... o jis toks issiviepelis kazkoks... sypsenele nuo ausies iki ausies.. "Rodo dantuku lyguma"-vel dygios mintys... tiesa pagirti galima,kad nuotraukos arba netaisytos arba labai mazai retusuotos... ir taip netycia... o... komentarai po nuotraukomis.. kazkokie neyprasti... neparasyta "laisvas sexius ieskau paneles ;)~ ", bet tokie kitokie... susidvejinusi asmenybe tarsi kalba su savimi... atidziai perzvelgiau visas nuotraukas... veliau i albuma uzsukau... nesiruosiau rasyti nei vieno komentaro, nors kaip visada prie kiekvienos foto sustojusi mintyse komentavau iki smegenu isdziuvimo... deja... ties nuotrauka, kur buvo berods Siauliu arena nesusilaikiau neprabilusi viesai... KAS PER KOMENTARAS:"IS ARCIAU PRIESO TVIRTOVEJE" ar kazkas pan... KAS PER KOMENTARAS?! kokie dar priesai? man Kaunas netrugdo... kuo Kaunui trugdo Siauliai?! pyktelejau, bet ziurejau nuotraukas toliau ir skaiciau komentarus, nes man jie svarbiausi... veliau susigundziau paskaitinet vaikinuko dienorascio irasus... ir se, kad nori... as lengvai sokiruota... skaitau ir toks jausmas, kad pati buciau rasiusi... arbateles fragmentas vis smezuoja tekste.. mmm... arbatele... besileidzianti saule, zvaigzdes.. tai juk mano mintys... naktiniai ikvepimai, troskimai rasyti ar dar ka veikti... naktis mano drauge.. ir man galiausiai atsivere akys.. as vel prisiminiau... prisiminiau pokalbi su nepazistamuoju ne apie tuscius dalykus.. prisiminiau kaip keleta kartu vaziavau visa 24 autobuso marsruta ir stebejau vaziuojancius zmones... ir ta jausma, kaip man buvo gera... prisiminiau savo mylimiausia V. Palcinskaites knygele "Baltosios Nykstukes"... tas eiles,, kurias mokejau mintinai visas ir iki siol beveik visas pamenu... prisiminiau kaip vasara sededavau ant supynes ir tiesiog stebedavau debesis... kaip gavusi fotoaparata PLESKINAU visus grazius medzius, debesis-siaip gamta... prisiminiau issiilgtaja jura... prisiminiau kaip stebejau polietileno meiseliu soki "Tilzes" prekybcentrio aiksteleje... prisiminiau kaip viena tarsi nevisprote stovejau nejudedama ir stebejau kaip jie lengvai plazda nesiojami vejo ir kaip parbegusi i darba, pamirsusi viska nusipirkau sasiuvinuka ir aprasiau ta maiseliu sou, kuris patrauke mano akis.. parasysiu ji ir cia, bet kitame irase...
    Zodziu mano susalusi sirdele kiek apsilo... dingo pyktis... padekojau vaikinukui,kurio anketa nagrinejau bala zin kiek laiko... tiesiog norejau jam padekoti uz tai, kad primine tai, kas svarbu man... kad primine, jog vis dar turiu nesuterstas vaiko akis ir moku dziaugtis neapmokestinamais dalykais ir nesvarbu, kad kartais uzsidedu aptemusius kazdienybes akinius... as vis dar turiu tas akis ir nesiruosiu greit ju uztemdyti.. Tegul jos lieka vaikiskai zydros kiek galima ilgiau... kad ir visa gyvenima... :)

Нравится 1