Istrauka is labai geru draugu (Ievos (Pukio) ir Pauliaus) pokalbio per ''FB''.

..

Pukis: :D Turiu tau papasakoti istorija..

Tai skambes labai juokingai, nes dazniausiai panasius dalykus, is religines puses, tu pasakodavai ir megindavai isaiskinti man, o dabar as meginsiu paaiskinti tau..

Paulius: rimtai? oho

Pukis: Labai bijojau pasaulio pabaigos.. Kaip zinai, ji turejo but per mano gimtadieni..

Paulius: jau sudominai. Labai.

Pukis: Pirma karta gyvenime itikejau, kad tikrai galiu mirti.. Nezinau, kodel.. Turejau baisiu minciu.. Keistu sapnu ir dar keistesniu FLASH FORWARD, kuriu negaliu paaiskinti.. Viena vakara sedejau virtuveje ir tiesiog masciau apie gyvenima.. Rukiau ir masciau apie viska bendrai.. Ir tarsi is niekur, mane uzgriuvo toks jausmas.. Net ne jausmas.. Tarsi vizija, kurios nemaciau akimis, bet maciau sirdimi.. (mind fuck visiskas)

Paulius: tave tai tikrai labai giliai paliete.. Oho, kaip kartais gyvenimas/Dievas (solidarizuojuos su tavim) viska sudelioja.. Man tai buvo dar vienas nereiksmingas kazkoks ziniasklaidos burbulas.

O tau padejo i viska pazvelgti kitaip. oho

ne... ne mindfuck.. ne

Pukis: Pajutau, kad man gyventi liko labai mazai.. Suvokiau, kad AS- tokia, kokia esu DABAR- greit isnyks.. Pradejau mastyti, kas man gali nutikti.. Smegenys pradejo kisti paaiskinimus.. Galvojau, kad gal susirgsiu ir liksiu kaip kokia darzove, gal mirsiu.. Nezinau.. Puoliau i panika ir tuo pat metu man buvo taip ramu.. Toks tarsi susitaikymas su faktu..

Ivertinau savo gyvenima iki tol ir galvojau ar teisingai, prasmingai gyvenau ir supratau, kad ne..

Paulius: geras. Ir dabar realiai bandai keisti kazka?

eina sau. as tik tiek tegaliu pasakyt, man taip keista. Dziugiai keista

Pukis: Supratau, kad per daug pykau, per daug liudejau.. Daug ko neivertinau ir daug kam buvau akla. Nusprendziau likusi savo gyvenima, kad ir kiek man skirta, pakeisti.

Paulius: Super. As tavimi didziuojuosi! tikrai.

Pukis: Ne tai, kad meginau kazka keisti labai drastiskai.. Pradejau susitaikyti su savimi ir savo trukumais. Savo minusais ir daugiau atsiverti pozityviems dalykams.

Paulius: nuo tokiu dalyku viskas ir prasideda. as taip tikiu

Pukis: Turejau daug problemu su miegu. Realiai nakti negaledavau miegot visiskai, o diena luzdavau del miego trukumo. Isbandziau labai daug ka.. Meginau vaistus, arbatas, meginau net nemiegot kelias paras, kad uzmigciau nakti, bet po to vel viskas grizdavo i naktini rezima.

Bet diena pries mano gimtadieni, tiesiogiai LUZAU 10val vakare ir be zadintuvo pabudau be 5min 7ryte.

Laikrodis SAVAIME persisuko. Taip laikesi vos ne 2sav, bet sventes ir naujieji viska sujauke.. Ne tame esme.. Tai, ka as meginau pataisyti, susitvarke savaime, be pastangu ir dabar man lengviau vakare eit miegot.. Atsibundu anksciau nei 7 vakaro ir galiu lengviau valdyti savo miega.. Jei ne sventes, tai gal net iki pat dabar eiciau miegot stabiliai 10 vakare.

Tai buvo pirmas dalykas, ko as negalejau nepastebeti.

Tada atsitiko dar vienas keistas dalykas.. Tai ivyko per naujuosius.

Suastrejo mano intuicija ir zmoniu jautimas.. Per naujuosius tai buvo taip stipru, kad mano smegenys pradejo tai vizualizuoti ir as pradejau matyri zmones, kaip energijos kamuolius. Negana to, kad pradejau matyti, bet pradejau girdeti.

As buvau sokiruota, bet as JAUCIAU, MACIAU IR GIRDEJAU zmoniu energetinius laukus. Iskart maciau su kuo galiu bendrauti ir su kuo butu labai sunku. Maciau, kam patinku, o kas mane laiko gresme ar kaip kitaip sunkiai priima..

Paulius: eina sau, taip pffffffff. O kaip tu tuos dalykus priemi? nu ta prasme, kaip nzn.. Kaip karma kaip Dieva, vidine intuicija? ir eina sikt blemba arba isprotejai, nu gal dar ateity taip gali but, arba is tikruju radai save.

blem, gaila, bet man kelitis i darba ryt 6h tai jei dabar nenueisiu miegot tai mokiniams toks mokytojas visai nebus naudingas

Pukis: Keisciausia, kad as to neivardinu NIEKAIP. Man nereikia jokio ivardinimo, nes nesiruosiu stot i joki tikejima ir taip pat neplanuoju pati jokio tikejimo pradeti. Tai tarsi mano susisiekimas su kosmosu ar pavadink kaip nori.. As pasijutau vientisu organizmu su viskuo, kas aplink mane.. As esu energija..

Pukis: As tau aprasysiu viska, o tu veliau atejes galesi paskaityt.. Esu tikra, kad tu esi tas zmogus, kuris mane supras..

Isprotejau ar ne- tai nebesvarbu.. Tai mane daro laiminga ir geresniu zmogumi.. Ar tai gali buti blogai?

Paulius: dziaugiuosi del taves. Dabar is nuotrupu dar sunku biski suprast, bet matau, kad radai vidine ramybe.

Gera beprote - tobula

Pukis: Kartais beprotybe yra raktas i laimes pazinima.. ;)

Paulius: ir kaip Jezuitai sako: "visa atpazinsi is vaisiu"

jei tave tai daro geresniu zmogumi - super. Jei ne, tada reikia dar suvokt kas ir kaip.

Visi mes beprociai, tik kiti tai slepia.

Pukis: Kol kas nepastebejau salutinio poveikio..

Eik miegot.. As toliau destysiu tau savo ''nusvitima''.. :D

Paulius: vsio Ievukou, smingu. Apkabinu kad ir virtualiai.

Aciu kad esi mano gyvenime.

Va ir apsiseilejau, ot vyras..

Pukis: =DDDDDD Eik miegot vyre tu.. Pasiilgau taves..

Pukis: Tai va.. Toliau PUKINO NUSVITIMAS.. :D

Pukis: As pasijutau energijos kamuoliu.. Supratau, kad tai, kas daro mane ASMENYBE nera mano kunas, mano apvalkalas.. Tai pastumejo i tolerancija savo fiziniams trukumams. Zinoma prie to prisidejo ir tas faktas, kad, kaip zinia, neturiu kito pasirinkimo, kaip tik atitinkamai sportuoti, kad isvengciau skausmu del nugaros traumos, bet tai perejo i aukstesni lygi.. Taip, mano savimeile labiau glosto faktas, kad fiziskai dabar esu geresnes formos, nei.. Realiai niekada nebuvau tokios vizualiai ''patogios'' ( :D ) formos, kaip dabar, bet tuo pat metu man maziau rupi kaip as atrodau. Neapsigauk, as vis dar boba ir man patinka skudurai bei kiti bobiski dalykai ir jei turesiu galimybe, puosiuosi (man suprantamu puosybos budu ), bet jei tam galimybiu nebus.. Na ir kas.. Tai tik kunas.. Kunas, kuri reikia myleti, nes jis labai svarbus, taciau ne PATS SVARBIAUSIAS.

Manyje gime meile.. Bendra meile viskam. Net paciai juokinga, kaip as taip galiu kalbeti, nes jauciuosi kaip idiotas, bet niekada nejauciau tokios ramybes sirdyje.

Tiesa per naujuosius nutiko dar sis tas..

Naujuosius sutikau su vaikinuku, su kuriuo susipazinau maziau nei pries metus sandely, kuriam dirbau. Vos tik pamaciau ji pirma karta jis labai patrauke mano demesi. Negalvojau tai simpatija ar kas, juk turiu Aleksa, bet faktas kaip blynas- jis mane sudomino. Daug nebendravom. Siek tiek per fb susirasydavom apie nieka.. Per breika eidavom kartu pavalgyt ir vel pokalbiai apie nieka. Jis taip pat turejo mergina, tai.. Jokiu nei kalbu apie simpatijas ar pan. Juolab, kad jis ir su Aleksu susipazino, nes mes pas juos i tusa atvaziave karta buvom. Jis grizo i Lietuva ir istojo i.. Kazka su turizmu.. :DDD Kai grizau rudeni, mes prasilenkem, nes jis grizo pora dienu po mano skrydzio jau i UK. Pusmeti beveik nebendravom, bet pries man griztant kaledoms jis panoro susitikti. Pirmasis pradejo siulyti ka nors naujiesiems, tai taip ir isejo, kad pirmenybes teise teikiau jam ( turiu tokia taisykle, kad, jei tiksliai nezinau, su kuo noriu buti, tai einu su tuo, kas pasiulo pirmas ). Galvojau, kad jo mergina ten irgi bus, bet vos tik jis atejo manes pasitikti su daugu, supratau, kad merginos nebera. Tada pokstelejo tas nepaaiskinamas energijos kamuoliu matymas.. Realiai naujuosius svenciau su nepazistamaisiais. Pazinojau tik Kamiliu ir po to greit, dar pakeliui i plota, susidraugavau su jo draugu Giedrium. Jie abu sviete ir skleide malonu garsa.. Tarsi vejo judinamos geles pievoje.. Toks garsas, kur jau nebesupranti ar ji girdi ar jauti. Kamilius sviete stipriau ir veike mane kaip magnetas. Pasijutau kaip mokyklos laikais, kai tau kazkas labai patinka, bet nedristi pasakyti, tik drugeliu nebuvo.. Buvo kazkas kita. Buvo ramybe ir siluma. Man buvo labai gera ir ramu. Visiskai pasitikejau jais, nors is sono galejau dvejoti ju ketinimais (juk realiai tiek as juos ir tepazistu). Tuso vietoje visi zmones man taip pat virto kamuoliais. Buvo viena panele, kuri man iskart pasirode labai simpatiska ir patrauke ta mano.. Chm.. Vyriskaja puse, kai paneles tau atsiskleidzia ne tik kaip draugiu amplua, bet bendrai- moteriska ikona. Ji taip pat sviete labai ryzkiai, bet skleide siek tiek gergzdzianti garsa. Visa laika tarp musu tvyrojo neaiski itampa. Ji mane labai trigde ir as nezinojau kaip elgtis. Atrode, kad as jai trugdau nedarydama nieko. Jos vaikinas (pas juos bute sventeme) sviete maziau, bet skleide neutralu garsa.. Toki, kuri girdi, bet jis tau nieko nesako. Is esmes jis buvo nusiteikes teigiamai mano atzvilgiu, bet tiesiog nelinkes labai greit priimti zmogu arciau (jei supranti, ka turiu omeny). Tuo labiau, kad kita diena paaiskejo, kad mes tikrai turime apie ka pakalbeti, bet esame labai skirtingi ir labai skirtingai matome pasauli. Tame nera nieko blogo. Cia tik faktas. Dar buvo panele, kuri visiskai nesviete, neskleide jokio garso ir buvo tokia tarsi juodoji skyle.. Nieko.. Visiskai nieko joje neizvelgiau. Meginau ja pakalbinti, bet vos tik ji man kazka atsake, padvelke toks saltis, kad man nebesinorejo jos judinti :D Ji taip ir nebeprakalbo visa vakara. Praminke telefona. Dar buvo 2 poros, bet jie visi sviete atitinkamai vienodai.. Galeciau smulkiau papasakot apie juos, bet jei nuosirdziai, tai jie nebuvo man tokie isimintini.

Griztant prie mano draugo Kamilio..

Visa vakara jis mane savo garsu ir sviesa trauke it musele, bet as atsilaikiau.. Juk turiu Aleksa ir tikrai neketinu jo prarasti del vaikino, kuris mane netiketai pradejo sitaip veikti, bet man buvo gera. Gera buvo ir del to, kad as jauciau, jog jis jaucia ta pati.. Galbut isivaizduoja kitaip.. Galbut visai neisivaizduoja, bet akivaizdziai jaucia. Jis geras zmogus. Ne karto neperzenge draugiskumo ribos, nors galimybiu buvo daug. Tik nuolat jauciau, kad jis mane stebi. Jauciau jo zvilgsni (iprastai, kai taip nutinka as susinervinu, bet si kart man buvo gera). Atrode, kad ta savo sviesa jis siuncia man ir mane tai tarsi uzpildo ir leidzia ikvept laisviau. Dorai nesupratau kas vyksta, bet visa vakara galvojau apie tai, kas su manimi vyksta. TAI BUVO PATYS KEISCIAUSI NAUJIEJI, KOKIUS TIK ESU TUREJUSI.. Pas Laura (ji mane priglaude Vilniuje) grizau po paros.. Uzsisedejome po naujako 4 (as, Kamis, Giedrius ir ciuvelis, pas kuri sventeme- Vovanas). Labai idomiai kalbejome.. Uzsiminiau apie savo energiju teorijas ir pan.. Smagu, kad manes nepalaike beprote, bet Vovanas i viska labiau linkes ziureti per fizikos prizme. Vis tiek buvo idomu. Zodziu, kai grizau pas Laura man buvo brain meltdown.. Turejau daug ka suvirskinti..

Kita diena susitikau su kaip imanoma daugiau draugu.. Buvo ziauriai gera, nes pasijutau be proto mylima. Nesitikejau, kad bus taip gera pamatyti mylimus zmones bent valandelei ar dviems. Nuejau i akade ir susitikau su Giniociu. Pries grizdama i Lietuva baiminausi del sio susitikimo, nes kaip zinai, jis ir zmones susije su juo, paliko manyje gilu randa.. Ir cia as vel likau nustebinta saves. Susitikusi su Giniociu as supratau, kad jis man yra niekas. Jis nebeturi jokios itakos mano gyvenime. Paprasiau jo, kad parasytu man rekomendacija, kai noresiu stot UK. Jis laisvai sutiko.

Zinai, kas svarbiausia? Ji susitikusi as akimirksniu jam atleidau. Vis dar laikau ji dviveidziu ir jis tikrai nera mano gerbiamu zmoniu sarase, bet as ant jo nebepykstu. Nebepykstu ant nieko is akades. Jie tiesiog nenorejo manes pazinti ir tai nera blogai. Nereikia, kad visi tave skaitytu kaip atvira knyga. Tas suvokimas mane taip atpalaidavo.

Po to vel susitikau su Kamiu. Nuvaziavome pas Bertuka. Vel buvau apvainikuota meile ir vel laimes buvo pilnos kelnes.

Po to Kamis as ir jo draugas Giedrius ejome i kina, o po jo visa nakti vaiksciojome po Vilniu. Jauciausi kaip OLD SCHOOL HIPIS. Visur maciau meile geri ir sviesa. Nors nieko doro nenuveikem. Tik paryciais pakeliui susipazinom su pora studenciu ir uzsienieciu, ieskanciu kabako, kaip ir mes, tai kartu nuejom i pirma pasitaikiusi, veikianti bariuka. Ten prasedejom iki kokiu 5-6 ryto. Vaikinai mane palydejo pas Laura su pirmaisiais troleibusais. Nei vienas nenorejom atsisveikinti. Buvo labai liudna. Vos laikiau asaras. Atsisveikinant abu apkabinau. Giedriu pabuciavau i kakta. Kamiliu norejau taip pat, bet jis susimuiste ir gavosi toks ''pa'' tapr lupu ir nosies.. Cia, mano galvoje, viskas susideliojo i vietas. As buvau teisi. Jis tikrai jautesi taip pat kaip ir as.

Grizusi pas Laura susidejau daiktus ir isejau. Stovejau autobusu stoteleje ir verkiau is liudesio ir laimes vienu metu.. Man buvo taip skaudu isvaziuot ir taip gera sirdy zinoti, kad as esu suknistai turtingas zmogus, nes esu labai mylima zmoniu, kuriuos pati taip stipriai myliu ir niekas is manes to negali atimti.. Verkiau dar ir del to, kad man buvo baisu, nes nezinojau ka daryti. Po ilgo laiko as vel isimylejau. Ir isimylejau taip, kaip iki tol nera buve. Isimylejau zmogaus skleidziama sviesa..

Lietuvoje buvau dar pora dienu po isvaziavimo is Vilniaus, todel turejau laiko pasirasineti su Kamiliumi. Nusprendziau nevynioti visko i vata ir pasakiau viska, ka jauciau. Nusakiau situacija ir paaiskinau, kad nepaisant to, kaip stipriai Kamilius mane traukia- as turiu Aleksa ir jis yra vertas buti pamiltas is naujo. Labai atvirai issiaiskinom viska su Kamiu. Jam buvo sokas, nes jis tikrai neprates, kad zmones taip tiesiai nusakytu savo jausmus. Man taip pat neiprasta, bet nesureiksminu to , nes tai buvo daroma sms pagalba, o cia jau lengvinancios aplinkybes. Susitareme, kad meginsime likti draugais. Juk ir tau esu sakiusi, kad santykiai yra darbas. Darbas tiek tuo atveju, kai nori islaikyti romantiska rysy, taip pat ir tada, kai nori islaikyti draugiska rysi. Pameni, po to, kai metus nebendravome ir vel pradejome kalbeti, tu pasakei, kad nezinai ar labiau nori tureti mane salia kaip mergina ar kaip drage, o as pasakiau, kad draugais buti bus geriau? Situacija labai panasi. Tiesiog reikia ismokti valdyti fizini potrauki ir pamilti zmogu uz jo kuno ribu. Su tavimi tai pasiteisino ir as labai dziaugiuosi, kad mes tai padareme. Dabar atejo metas tai vel pameginti, nes nenoriu prarasti zmogaus, kuris prisidejo prie mano.. Chmm.. Jei galima taip pavadinti- NUSVITIMO.

Grizau i UK. Buvo liudna, bet tuo pat metu as jauciausi rami. Buna momentu, kai atrodo, jog vel kazkas juoduoja sirdyje ir vel galva kemsasi tamsa, bet tada atsisedu, susidesu kojas ( TIPO :D ) lotoso poza ir atsiriboju nuo visko. Pasineriu i ta MEILE (kitaip nepavadinsi), kuri gime manyje per ''pasaulio pabaiga'' ir pyktis tirpsta. Daznai pati sau atrodau, kaip apsirukiusi ar pan, bet tai ne tas pats.. As vis dar ta pati Ieva, bet sirdis sviesesne. Man vis dar galioja visi zmogiski trukumai, bet tuo pat metu as jauciuosi susisiejusi su oru, zeme, lietum, zmogumi esanciu salia manes, nepaisant to, pazistu ji ar ne. Ir tai yra gera. Tarsi kazkas manyje uzdege zibureli, kuris man padeda pasisviesti.. Jis nesiekia tunelio galo ir tai man vis dar nezinoma terpe, taciau tai, kas yra aplink mane, dabar tapo daug aiskiau. Zmones, kurie manes nemegsta ar panasiai- as suprantu, kodel jie taip jauciasi. Man lengviau jausti, kas juos manyje neramina ir mano pasirinkimas ar as eikvosiu savo energija ir meginsiu taisyti situacija ar tik atsitrauksiu ir leisiu jiems ikvepti laisviau.

Del Alekso. Uzvakar galvojau, kad musu kelyje kartu atejo galas. Taciau mes pakalbejome. Ne ypatingai risliai, nes pastaruoju metu kalbame tarsi skirtingomis kalbomis (mano naujoji busena taip pat ne visai padeda, nes as jauciuosi sovusi i prieki, o jis vis dar sustinges ir jis nenori buti isjudintas.. Bent ne sia akimirka..), bet kai atejau i abiems suprantama taska ir paklausiau, ar jis tikrai vis dar nori buti su manimi, ar man tiesiog leisti jam atsikvepti nuo manes ir iseiti.. Jis susimaste. Buvo sunku. Labai sunku abiems, bet prisirisimas nugalejo. Vakar tai buvo tik prisirisimas, nes as nesugebejau jam nuosirdziai pasakyti, kad ji myliu, o siandien.. Siandien jis man pasirode sviesesnis. Nezinau, kiek tai truks. Nezinau ar mums pavyks, bet as pazadejau sau, kad meginsiu issaugoti musu rysi tol, kol VISISKAI prarasiu vilti. Tik tuo atveju, jei TIKRAI nebematysiu vilties, tik tada iseisiu. Bus sunku.. Dar ilgai bus sunku. Situacijos nelengvina ilgejimasis Kamilio (o tai labai keista, nes tarp musu taip ir nebuvo jokio fizinio kontakto apart to nesusipratimo atsisveikinant), nes kai pagalvoji, tai ji as jauciu be zodziu, nors pazistu daaaaaaaug maziau nei Aleksa, o Aleksas visada salia, taciau atrodo, kad mes jau seniai gyvename atskirus gyvenimus ir as jo nebepazistu.

Chm.. Kazkaip cia.. Idomiai gavosi.. Suplakiau dvi istorijas, kurias norejau tau papasakoti, bet kita vertus jos labai tarpusavyje susijusios..

Neteisk manes ir nenuvertink mano ''pokycio'' del Kamilio. As to neplanavau. Nieko neplanavau, bet viskas tiesiog ATSITIKO.

Juolab, kad Kamilio istorijos dalis, tai yra savotiska atsako banga i Alekso ''sposiuka'' man. Jei noresi, galesiu papasakot apie tai placiau (jau ir taip prirasiau tau visa romana :D ).

Pabaigai noriu pasakyti paskutinia savo ''Keistuju ivykiu'' kilmes teorija. Pries pora dienu, kalbant su namo, kuriame dabar gyvename, savininku (mes ji vadiname Skotu :D), mano galvoje gime teorija. Jis buves specialiojo padalinio agentas ar kas ten (nelabai zinau :D nelabai noriu gilintis :D ) ir as jo paklausiau, kodel jis pasirinko karininko profesija. Jis man pasake, kad jo gyvenime buvo laikas, kai jis norejo nusizudyti, bet nusprende, kad si darba uz ji gali atlikti kiti, o jis dar ir pasitarnautu kazkuo savo saliai ar pan. Tada, kai jis susidure su mirtimi akis i aki, tarsi atsivere naujas kvepavimas ir jis pasikeite. Taip 9 metus zaide su likimu armijoje. Sunku paaiskinti kaip man tai atrodo logiska, bet mano galva man pakuzdejo, kad jis norejo mirti, bet, kai atejo reali galimybe tai igyvendinti, jis issigando. Pajuto tokia baime, kokios niekada nebuvo jautes ir del to jausmo stiprumo, ta baime apsiverte ir tapo drasa. Dabar Skotas atrodo bebaimis. Atrodo, kad jam niekas nebaisu ir jo niekas nebestebina del to, ka jis patyre. Ismasciau, kad milziniska baime pagimde drasa. Jei tai is ties imanoma, tai ar negaletu buti taip, kad milziniska pasaulio pabaigos, mano ir mano mylimuju mirties baime manyje pagimde sviesa ir tokia BENDRA MEILE? Ar man jau rimtai galvoje visai ku ku? :D

Paulius: ..