Likimas išmetė skirtingas kortas.
Tau vienas, o man kitas.
Tavo vieta ne su manimi.
- Pritariu tau. Kaip sakoma : mums ne pakeliui.
Taip. Bandėme atstatyti viską.
Tą sugriautą mūsų pilį.
Be pasirodo smėlis buvo per daug birus.
Ir pilis sugriuvo.
- Taip jau nutiko. Visada maniau, kad mums lemta būti kartu.
Žinai, mes turime panašumų.
Nes kurį laiką ir aš taip maniau.
- Neprašau tavęs atleisti man už tai kas dabar vyko.
Neprašyk, nes aš nepykstu.
- Gal likimas suves mus vėl.
Tegul tik pabando.
Išspardysiu jam dantis.;D
- O aš tau padėsiu.;D
Gerai. ;)
Tai tikriausiai čia atsisveikinimas..
- Manau taip.
Ką, nesakau iki, nes neaišku ar dar kada pasimatysim. ;)
Tiesiog tariu viso, tačiau su mažu balso virpesiu, kad tai būtų kiek trapiau. ;)
Tam atvejui jei dar kada pamatytume vienas kitą. ;)
- Tiesiog mūsų toks likimas ;) norėti vienas kito, bet negalėti būti kartu ;) tik žinok, mano dalis visada bus su tavimi ;) jei nesikreipsi į mane kaip i artimąjį tai kreipkis kaip i draugą :) jei taip galima vadinti :) jei reikės pagalbos, visada rašyk man ;)
lik sveika mieloji ;)
*Ir nors norime būti šalia, tenka susitaikyti su atstumu ir likimu.
Nepatinka ;)
Ką padarysi.;]