Sustojom ties degaline. Užtrukom keletą minučių, ir nusukom atgal. Buvo be 10 minučių penkios. Švito. Gatvėse jau ėmė rodytis pavienės mašinos, budindamos ankstyvą sekmadienio rytą. Mes ėjom, besimuistydami nuo juoko, kuris turbūt labai erzino ankstyvus automobilių vairuotojus, kurie mus pralenkdavo einančius siauru šaligatviu. Tamsa virto prieblanda, o prieblanda su kiekvienu mūsu žingsniu vis greičiau ir greičiau skirstėsi kaip rūkas, į nežinia kur..

-ko nutilai?(paklausė Vainius)

-nutilau?ne, aš tik pagalvojau, kad mūsų laikas baigiasi..paskutinė mano įšeiginė, paskui vėl į darbą. O greit ir rugsėjis. Mokslai, ruduo, žiema, šaltis. Kažkos užburtas ratas. Kodėl negalima visda gyventi pavyždžiui taip kaip gyvenom šianakt.

-Melas tėvam, narkotikai, alkoholis, policija, ir pilnas žalingų ipročių žmogus šalia?Tau atrodo tai geras gyvenimo rodiklis?:D

-palauk, narkotikai ir alkoholis ne mano, policijos aš nepažįstu, o melas tėvam, tik jų pačių labui.

-Tu tik viskam surandi savus paaiškinimus, kad tik nereikėtų pripažinti tiesos, mažuli.

-Ne.(ištariau)

-Ne?

-o galbūt..kartais pati savęs nesuprantu, o kartais nei nenoriu suprast. Aš tau sakiau, esu kvaila, turbūt nemoku galvot, ir vieną dieną dėl to sužlugsiu. Dažnai pasipriešinu tam, ką reikia daryti, bet būtent dėl to jaučiuosi laiminga. Tačiau tokius gyvenimo herojus, likimas mėgsta nubaust.

-Tai vat, aš tavo bausmė.

-Durniux;D man nesvarbu ką tu..man su tavim yra gerai. Nuoširdžiai gerai. Tu esi, tas žmogus, su kuriuo galiu daryti tai, apie ką kartais tik tyliai pagalvoju.

-o apie ką tu kartais tyliai pagalvoji, Divuli?;D

-Vai, vai, nesakysiu ..mano mintys, tai mažyčiai genijai, kurie gali viską ;D

(O ištikrūjų kartais pagalvoju apie tuos paprastus dalykus, kurių kartais beproto trūksta. To paprato pokalbio, kurio metu būtų galima pasakyti tai, ko rodos nėra kam pasakyti. "Kartais tikrai nėra su kuo pasikalbėti apie tam tikrus dalykus, nes per daug aiški yra pokalbio baigtis. O aš nekenčiu moralu. Kodėl žmonės nemoka suprasti, kad kartais reikia tik to paprasto išklausymo, ir tu kvailų žodžių, jog "Viskas bus gerai"...to paprasto žmogaus, su kuriuo būnant kartu, galėtum įgivendint tas visas slaptas mintis, kuriuos kartais, o galbūt ir nuolat sukasi galvoj.)-Čia mano mintys nurtrūko...

(atsirakinom duris)

-tai pasakysi ar ne?;D

-Nesakysiu;D

-.....

-ko žiūri?;D

-...

-Nu, ko taip žiūri, nežiūrėk taip ;D

-Divuliukas.;D

-Nu, baik..tu mane nervini ;D

-Tai čia pagirios ;D geriam?

(Man nebuvo jokių pagirių, ir gerti visai nenorėjau, tačiau tuo pačiu man buvo taspats. Aš tik žinojau, kad reikės jau greitai grįšti namo.)

-o idomu gėlėm irgi būna pagirios?;D

-Ką?;DD

-Nieko, nieko, aš kartais nusikalbu.;D

(Vainius pažvelgė į tą ant stalo stovinčią gėlę)

-Nu tu tikrai nusikalbi Divuliuk. ;D Gėlės negeria ;D

-O man atrodo, kad geria, jei tik mokėtų kalbėti, manau taip ir pasakytų ;D

-;DD su tavim gera juoktis..

-man gera matyti tave besijuokianti.

- o man buvo gera praleisti su tavim šią naktį.

-gerai skamba ;D

-Dar geriau ir buvo, tu buvai nuostabi;D

-Tu irgi ;D

-Divuli, ar aš tau esu reikalingas?

-kodėl to klausi?;D

-nes dar niekada to neklausiau.

-tu visų to klausi?;D

-Tu ne visos.

-visom taip sakai?

-kodėl taip galvoji, kad visom?

-nežinau, aš tik nenoriu, kad mane apgautų.

-Aš tavęs neapgausiu.

-Taip, taip ;D

(atsisėdom vienas prieš kitą ant jo lovos, turkiška poza. Lauke turbūt kilo saulė..o mudu rankose laikėm dirbtinę saulę, kuri mus vis labiau šildė. Po mumis gulėjo keturi plasmasiniai maišeliai, kurie paskui atsidūrė mano rankoj....

Нравится 92