Bemiegant lovoj su viena iš ... blusų, kilo nuostabiausios mintys, ko galva nesugebėjo atitirpdyti dviejų dešimtmečių darant tai su savąja meile...Baisu darėsi , o dabartinė padėtis tik patvirtino mano paties beviltiškumą, esamą sunkiai ištaisomą padėtį, pažeidžiamą kūno pranašumą...

Tačiau pamažu viskas pradėjo sektis: savaitgalio saldainiukams sustumdavau šūdą, ir nebetiekdavau naujų minčių. Tipo mane užkabindavo tokios plūdės, teikdavo vilties žodžiai iš interneto...Ha, saviapgaulė...Arba, kai jauti ta mergina kaip sutrūkus kasetė ir jokios bendros istorijos tarp jūsų negali būti...Čia kaip Meilė, kuri prasidėjo Palangoje, negali ilgai tęstis... arba ilgiau trukti negu trys mėnesiai...Štai kodėl aš pavargęs kartais rinkdavausi vasarą, štai dėl ko viskas ir nutiko, bet geriau tai nebesugrįžtų – be to, kas gali būti blogiau,kai pats supranti, jog puse gyvenimo buvai silpnavalis...
Ir tik kai sučiaupiu savyje mintis, ir taip save visą, galiu pasiekti kažko subtilaus ir harmoningo. Tam turi būti gan rimtas ir santūrus, kad galėtum plėtoti geras mintis. To ilgai nesupratau, minčių visada buvo per daug, o ir į jas ypatingas dėmesys nebuvo kreipiamas, taip daug kas lėkdavo užmarštin, neužmegzti šilti santykiai taip pat. Dabar, kai pačiam reikia pagaminti kažką produktyvaus, virš savo galimybių, aš visą tai pradedu suprasti... Tik dabar suprantu susikaupusius žmones ir kodėl jiems negalima trukdyti, ką jiems reiškia viena minutė gyvenimo, džiaugsmo ir kurlink visa tai veda (tą žodį aš dar paminėsiu)...
Naujoji mergina visai kas kito tokia pastovi, šilta, neblaškanti dėmesio, dabar jau man atrodo, kad kiekvieną minutę be jos galiu sutrikt... Tai ir yra Harmonija - tas savaime motyvuojantis veiksnys ir tave pozityviai nuteikiantis jausmas. Su ta energijos banga gali sau pasilengvinti daugybę dalykų... Dar jos nelabai pažystu...Bet toks šių dienų monstriškai greitas pasaulis... Laikas, dienos, minutės lekia kaip sviestu pateptos. Mano išankstinė motyvacija dažnai per ją nueina niekais... Jos veidas ir banguoti riešutų spalvos plaukai, riesti plaukų galiukai – viską nepakeičiamai griauna... Dabar mano visos mintys kaip su ja pabėgti kuo greičiau nuo viso pašalinio triukšmo, atskirti siena tuos du buvusius gyvenimus, galbūt, nuo jos pradėti skaičiuoti savo laiką...Kiekviena sekundė – verta mūsų, o kitur praleista sekundė – verta milijono, nes tokia kaina, kurią pakločiau, jei ji būtų mėnulyje, o aš žemėje... Ji visai kas kito: nuostabi visose netikėtose situacijose ir besutrinkanti rutinoje... Išduosiu paslaptį - jos nuotrauka mano slaptas miražo laukas...
Prieš vasarą labai norėjau ištuštint savo kambarius, senas mintis, ką turėjau tą ir parašiau, kad nesijausčiau per daug protingas... Viskas yra daroma tik iš meilės ir dėl mūsų pačių gerovės ... Vieną dieną tai suprasite.

Нравится 21