Gėlių pardavėja savaime nuleido ilgiausios rožės kainą nuo šešių iki penkių litų, ir aš neatkreipdamas į ją dėmesio toliau nusmilkau Vytenio gatvės link. Turbūt santuoka toks dalykas, kai vertybės baigiamos formuoti, o taip pat tai didžiausios inspiracijos laikas, kuris galėtų trukti amžinai...Galbūt gyvenimas santokoje visada yra toks? Todėl natūralu, kad Edita buvo švytinti kaip mokinukė, ji nenutuokė, ką suruošė jos nuo mažens fantazijos pertekliumi pasižymėjusios pusseserės...
Tegu tavo paskutinės mergiškos dienos būna ilgos, kaip ši rožė, „sąmoningai“ ištariau. Edita pasiūlė vyno, kol showtime laikas ateis.
Maloni visažistė
Editai buvo pasakyta nesirengti jokiais rūbais, o sutartą valandą laukti. Anksčiau nei sutarta, į namus užsuko ponia, nešina lagaminėliu. Malonioji visažistė (vadinų ją malonia, nes pirmą kartą bendraujančios moterys taip įsijautė į pokalbį, kad užmiršo savo arbatėlę), savo magiškomis rankelėmis suteikė Editos veidui paslaptingo grožio, negailėdama komplimentų jos akims ir būsimam vyrui. „Joks makiažas nesugadintų tavo akių grožio. Aš pavydžiu tavo būsimam vyrui, jis išsirinko vieną šilčiausių mano sutiktų damų.“
Kai pokalbis pakrypo apie knygas, kas prikaustė mano, kaip klausytojos dėmesį,Visažiste vėl negalėjau atsistebėti. Ji kalbėjo, „kad nieko nėra šiame pasaulyje atsitiktinio, o taip pat amžino, nes gyvenimas keičiasi kas du metai. Jeigu buvo du geri, vadinasi užklupus dviem blogiems, kiti du geri tikrai sugrįš. Aišku, jei stebi ir analizuoji save. Tačiau nuolatinės pastangos būtinos“ – bendrą sutarimą rado moterys.
Vėliau veiksmas persikėlė į Parkelį, vietinių pravardžiuojamu „Cvirkparkiu“, kur laukė mokinukių uniformom pasipuošusios visos pusseserės ir artimiausios draugės. Labiausiai nustebino pusseserė Simona grįžusi specialiai į Vilnių iš Suomijos, apie kurią Edita visai neseniai buvo sapnavusi sapną. Tai tikriausiai buvo pasąmonės kuždesys, kad ji tikrai bus ... Negalėjo atsigrožėti pro šalį važiuojantys turistai. „Cukriniai avinėliai“ - mano galva piešė spalvingą, harmoningą gražios santuokos vaizdą.
Kristė
Kristė, kuri atėjo pavėlavusi, vien iš savo eisenos atrodė nešanti gudrią mintį, imtis vaidmens, kurio nesiima bijantys susitepti. Tikriausiai mėgins perkalbėti Editą nuo vestuvių. Po keletos minučių mano spėlionės pasitvirtino, kai ji pataisė kitas merginas. „Kokia dar jaunoji?“ O kai kitos nubraukė pirmąją ašarą, dėl to, kad tai jau paskutinės dienelės, kai gali Editą paturėti neatsiklausiusios, ji filosofiškai parėmusi ranką į smakrą tarstelėjo. „Gal.“
Tada Editos brolis, ištikimiausias jaunikio krepšinio palydovas, šiaip jau prieraišus žmogus, todėl galbūt ne visuomet teisus, pridūrė: „Nereikia kitų. Nepriimsime. Kriste, gal...pavyduliauji?“ Kristė prieš atsakydama tepasakė „Hmm“, tačiau netrukus Edita įsiterpė. „Kriste, artėja ir tavo eilė. Juk buvai kažką minėjusi. Kaip ten yra?“Turbūt merginos taip myli viena kitą, kad užsimanė tuoktis abi vienu sykiu, pagalvojau.
Kokių nereikia
Toliau brolis Juozas dėstė savo mintis apie žmones, kokių nereika. „Vieną kartą vyninėje šeimos rate švenčiant Kalėdas buvo iškilusi panaši problemėlė, kai giminingų mergelių grožio meteoro apakintas jaunuolis, labai greitai, be didesnių nuopelnų užsimanė į pokalbį ir dar ten griežti pirmuoju smuiku. Tačiau, jam pokalbyje pasiūliau užimti tik arklininko vaidmenį. Senoje vaikystėje, kai šios žaisdavo princesėmis, man tekdavo būtent šis vaidmuo, kadangi esu šešetą metų jaunesnis... Užduotis būdavo tokia: „Nuvažiuoti“ kuo toliau, kad netrukdyčiau žaisti arba, pavyzdžiui, atlikti specialią užduotį – priskinti braškių ar atitinkamą skaičių žaliųjų „pinigėlių“.
Muzikos įrašų studijoje
Toliau vakaro princesė buvo palydėta pas muzikos mokytojus. Milanno ir Igoris Kofas, pakvietė į įrašų studiją atlikti nuo pilnametystės Editos dievinamos Madonnos dainos „Like A Virgin“ (liet. kaip skaistuolė“). „Sučiulbėjo ir pakniaukė“, bet teigiamai jos atliktą darbą įvertino profesionalūs atlikėjai.

Atėjo laikas man sprukti veikti slaptai, merginos dabar švenčia, tegu stebuklingos akimirkos nesibaigia joms šiandien. Pagarba Editos pasirinktam keliui ir tam žmogui, kuris nepabijojo krizės ar kitokių painių dviem siekiantiems žmonėms labirintų.

Bučiuoju ir visoms siunčiu linkėjimus. Jūs – tai didžiausias mano turtas.