Kartais mus persekioja įvairiausios keistos mintys, kurios nusitęsia
iki beprotystės, tik ar išdrįstame tai pasakyti? Internetas - puiki
vieta, kur tokias mintis, estinčias netgi be loginio sąryšio galime
užrašyti.

Kažkada galvojau, parašyti knygą yra vieni juokai,
pasirodo - klydau. Sunkiausia yra parašyti vieną sakiny, kad jame tilptų -
mintis, emocija ir judviejų tęsinys. Tokių ir panašių minčių drąskomas,
nusprendžiau pradėti šį, daug pastangų nepareikalausiantį dienoraštį.

Kartais tėra vien ateitis... Tąkart tai buvo vidinis balsas. Vis šis tas.

Situacija: naujų, nepanašių į tave žmonių pažinimas. Ką kitas išmeta, kaip nereikalingą sau būdo savybę, tu pasiimi, kaip savo kuriamos asmenybės puošmeną.

Iš prisiminimų: moterims reikia meilės labiau, negu jos iš tikro yra...

Smagiausias dalykas yra ne kažką kažką spontaniškai atlikti, o po kurio laiko grįžti ir rasti išlikusius rezultatus.

Ar tu vėl sugrįši ten, kur šimtus kartų jau lankeisi ir susitraukęs
kampe prisiminsi prabėgusias vaikystės dienas? Pajausi save tūnojųsi
ten prieš daugelį metų ir užduosi sau tą patį klausimą, kodėl
nesikeičiam? Ar tu sugrįši ten apie tai negalvodamas, su naujomis
mintimis ir pasiryžimais, nesustosi ties ta vieta, bent jau kūnu, bet
sulaikysi kvapą dvasioje ir taip užkariausi naujus plotus? Negrįši ten dar
ilgai, daugybę metų, nes gyvenam tik vieną kartą ir reikia pažinti kuo
daugiau, bet širdimi puoselėsi tai ką turi ir neužmirši sutvarkyti tų
kambarių.

Tada,
kai grįžau iš kelionės, kurioje sutikau vieną protingų akių ir gražios
šypsenos merginą, pats nesupratau, kokį poveikį jai buvau padaręs.
Neneigsiu, kad ji man irgi buvo kritusi gan rimtai į akį, bet tuo metu
tai man buvo daugiau įprastos flirto formos, permainingas metas.Tomis
dienomis internete radau jos parašytą sakinį, kuris kvietė mane atgal,
šįkart rimčiau - mylėti ją, rūpintis dėl jos, aukotis. Tai buvo
vienintelis žodelis, kuriuo aš ją tomis dienomis vadinau. . .Tačiau į
tai nesuskubau atsakyti, buvau kurčias ir abejingas ir gal po triejų
dienų jis išnyko. Jei būčiau nuvažiavęs, gal viskas būtų buvę kitaip...
Po kiek laiko ji susirado mylimąjį, su kuriuo, manau, iki šiol tebėra
kartu. Po kiek laiko ir aš supratau, kad elgčiausi visai kitaip.

Kartais negali būti visu žmogumi, bet gali būti dalis jo širdies, nesvarbu kokie toliai jus skirtų.

Ateik

Ateik pas mane, kad parodyčiau, koks keistas esu, kad vėliau turėčiau ką veikt, klaidas ištaisyti...

Apskritai nemėgstu žmonių, kurie greit vieni kitais nusivilia, tave

išmeta tarsi iš rankų, į kurias su tokia žadančia energija buvai priimtas..
Tikėjimas daro santykius nemirtingus.

Ką daryti, kai kiekviena tavo diena ir per ją patirtos svajos/kančios
susijusios su tuo, ko negali padaryti - apie save patį kitokiomis
sąlygomis, naują, neatpažįstamą motinai. Tačiau tu neturi net mažiausių
jėgų pakeisti ką nors sau palankia linkme, murkdaisi tame pačiame purve
nei ką dėl to prarasdamas, nei ką laimėdamas.Galbūt kaip ir pirmąjį
kartą reikės pradėti kilti nuo tikėjimo?

- Garbė Allah, pasaulių Valdovui!

Tu dvigubai geresnė, nes suteikei džiaugsmą paprastam žmogui.

Agresyvi intonacija paliko balsą – ji prote, kurybingume, pasamonėje…Sugrįžo bebalsė meilė, sumaišydama bėdas ir laimę, pavertus viską gyvenimu, tiesiog… gyvenimiškuoju džiaugsmu.

Tikiuos šis įrašas padės nustoti bereikalingai mąstyti ir sugrąžins intuiciją

#Genialiausios mintys atsiranda tada, kai tai jau praeitis...

#Niekam nerūpi, koks tu, visiems reikalingas rezultatatas.

#Didesnis greitis - platesnės galimybės.

#Mes iš Dievo? Ir kodėl gi tokie blogi?

#Nusibaiges arklys... o nusibaige arkliai užmušami.

Laukimas - nematomos kovos - nenuėjo veltui ir davė vaisių.

Jeigu yra koks nors gyvenimo modelis, pagal kurį turėčiau gyventi ir kurį man norėtumėte įpiršti, tai susikiškit jį į savo subinę.

Нравится 13