Šianakt, maždaug 1h. Ji pasakė:

 

-Atleisk, bet taip bus geriau...

Atrodo, tarsi visas pasaulis sugriuvo. Tiek svajonių, meilės, rūpesčio buvo sutrypta, sunaikinta. O kas keisčiausia, kad lygiai prieš metus, taip pat liepos 13 buvo tokia pati situacija. Tik šį kartą man daug sunkiau. Šį kartą mylėjau. Myliu. Beprotiškai. Bet ji pasakė, kad mes per daug skirtingi. Kodėl tas skirtumas netrukdė 5 mėnesius....? Kas žino... Kodėl ji kūrė iliuziją, kad viskas bus gerai...? Nežinau... Žinau tik tiek, kad mano širdis subyrėjo į šipulius... Ir kad man labai labai skauda... O ji juk buvo man svarbiausia, brangiausia... Ji buvo tas žmogus, į kurį norėčiau atsiremti sunkią minutę.... Deja, dabar, kai man sunkiausia-jos nebėra... Nesinori toliau gyventi... Likau visiškai vienas....

Нравится 8