žiūriu kaip lietaus lašai skaudžiai daužosi į žemę. saulė pasislėpusi net nemano pasirodyti, o man viduje taip šalta ir nejauku. sunėrusi rankas, galva atsirėmiu į stiklą ir atsikvėpiu. vidus skyla pusiau, ir tos pusės taip pat dalinasi. širdis sustirusi, nes joje jau nebėra Tavęs. įžengiai taip staiga, basomis kojomis ir nepalikęs nė vieno pėdsako vėl pradingai. kur? į kurią širdį ? Tyla tylesnė už tylą.

o šaltis jau painiojasi mano rankose, ir kojų pirštuose. man reikia Tavęs. Tavo šilumos, nes tik tu ją suteiki tikrą ir gyvą.

išbėgusi į kiemą pasineriu į lietaus gaivą ir klausausi garsų, gal išgirsiu vėjyje tavo vardą? mėginu užuosti Tavo kvapą, įvairiausių aromatų gaivą.

Man reikia Tavęs.

stipriai.

Нравится 4