Koks jausmas linkėti laimės tam, kurį beprotiškai myli? Laimės ne su manim? Dviprasmiškas.

Ar ir tu gali jausti jo kvėpavimą kai jis esą šalia tavęs? Ar ir tu stengiesi jį priversti nusišypsot?

Ar jis žiūri tavo mėgstamiausius filmus? Daro tai, ką mėgsti tu? Ar ir tau jis dainuoja kai tu šoki? Ar ir tu jį myli, kaip ir aš myliu? Ar ir tu jį apsikabini ir nenori paleist? Ar jūs visa tai darot, ką mes darėm kartu?

Tai tik klausimai. Bet ar ir tu skaičiuoji visas dienas praleistas kartu su juo?

Nustojau ilgėtis gerų laikų su juo. Dabar dar labiau ilgiuosi viso jo. Jo balso, juoko, žingsnių, kvapo, veido, apsikabinimų, bučinių, komplimentų, erzinimų. Visko. O koks jausmas dabar?

O ar jis laimingas su tavim? Ar jis šypsosi pamatęs tave? Ar jis pabučiuoja tave už kiekvieną pasakytą negražų žodį? Ar kai tu pasakai, jog esi stora, jis pasako : `taip mieloji, tu mano pati gražiausia storuliukė žemėje?`. Ar ir jūs naktimis žiūrit į žvaigždes, ir kartu galvojat norus vienas apie kitą?

O jis tau sako, kaip jis stipriai tave myli, ir kartu nekenčia?

O jis tave apkabina kaip būna baisu?

Ir kas bebūtų, tu to nepatirsi niekad su Juo. Nes aš jį išmokiau meilės pradmenų, o tu tik gali mokytis iš Jo.

*ir kiekvienas mes turime savo skirtąjį laiką. Vieniem jis greit baigiasi, kitiems jis lieka amžinai.*