Дневник пользователя Emocija

  Minčių trupiniai, susidedantys į vieną kūrinį. Į vieną sakinį, ar pastraipą. Mintys nerandančios sau vietoj galvoje, ir norinčios išvystį laisvę.Gyvenimas. Gyvenimo momentai, skaudūs ir džiūgūs, išdavystė ir meilė, vienuma ir draugai viskas kas susideda mūsų gyvenime turi prasmę. Iš visų įvykių susideda mintys, viena mintį sujungiu su kita, -sakinys. Ir štai, keli minčių kratiniai jau išvysta jūsų akys, o gal suvirpina širdis?

 O kartais aš viso pasaulio nekenčiu,

O kartais tik tyliu, ir graudžiai verkiu..

O kartais taip noriu pabėgti toli,

Bet ne angelas esu, ir gaila neturiu sparnų.

Aš paprasta, bet kartais lyg velnio apsėsta.

Kartais tyliu, nes tarsi balsą tuomet prarandu.

Bet vis dar gyvenu, nes daug svajonių aš turiu, vilčių, minčių.ir

begalės stiprybės savyje turiu, nors kartais skaudžiai ir krentu.

  Ar pameni, kaip tądien virpėjo/tuksėjo manoji širdis?

 Norėjau priglusti, ištirpti tavajam glėbį, bet kaip visada tu labai toli.

Bet mano mintyse esi labai labai toli.

Noriu paklausti , kaip gyveni?

Kur tu esi, ir ką dabar veiki?Ar dar mane myli?

Sustingstu aš visa, o mintyse tik sukas vienintelė mintis.

Ech, kaip gera mylėti tave.