MYLIU JUOZĄ.
Mūsų susipažinimo istorija..
Kai Tave pirmą kartą pamačiau praėjo jau geri 2 metai . Tą dieną mano sesė buvo namuose . Ir štai kažkas paskambina mums į duris . Atidarau o ten stovi vyriškis... Aš jį pažinojau . Jis man padovanojo du triušiukus . Dolče ir Versači . Bet gaila , kad buvau jauna ir dar nesupratau kaip reikia rūpintis gyvunėliais . Vienas mirė o kitą padovanojau kitai šeimai . Na grįžkim prie durų. Mano sesė įleido į namus ir pakvietė išgerti kavos . Aš įdėmiai klausiau sėdėdama ką vyriškis kalba :
- Ar mane dar atsimenat ?…
-Pyksti ?
-Labai, pykstu kaip niekad nepykau .
-Kodėl pyksti ?
-Nes,, nerandu , draugo .
-Kam tau jo ?
-Nes noriu pasijusti reikalinga
-Bet juk turėjai vaikiną ?
-Turėjau ,,,
-Kodėl palikai ?
-Nes pykau ant savęs
-O nenori atsiprašyt?
- Mes netikom, jis nieko bendro su menu neturi , jis bailys susidomėjęs policija , aš piešiu ir dainuoju , kad nuraminčiau širdį.
-Bet juk tu jam sakei kad myli jį .
-Sakiau .
-Kodėl melavai ?
-Nes norėjau , tai išgirst iš Jo.
-Trūksta tau jo ?
-Ne aš noriu , kito vaikino . Jis ... Jis tikrai netiko man.
-O kodėl verkiai ?…
Kartais trūksta tik vieno žmogaus,o atrodo,kad istustejo visas pasaulis ...