MYLIU JUOZĄ.
Mūsų susipažinimo istorija..


















Kai Tave pirmą kartą pamačiau praėjo jau geri 2 metai . Tą dieną mano sesė buvo namuose . Ir štai kažkas paskambina mums į duris . Atidarau o ten stovi vyriškis... Aš jį pažinojau . Jis man padovanojo du triušiukus . Dolče ir Versači . Bet gaila , kad buvau jauna ir dar nesupratau kaip reikia rūpintis gyvunėliais . Vienas mirė o kitą padovanojau kitai šeimai . Na grįžkim prie durų. Mano sesė įleido į namus ir pakvietė išgerti kavos . Aš įdėmiai klausiau sėdėdama ką vyriškis kalba :
- Ar mane dar atsimenat ? žiūrėdamas į mane paklausė .
- Prisimenu .
- Turiu didelį prašymą -, jis pasakė - turiu dar viena triušiuką ir turiu išvykti ar galėčiau jums jį padovanoti .Jo vardas Juozas ir jis yra jau gan senas 2 metų su puse . Iš kart sutikau . Ir tada atnešė man Tave , Juozai . Aš atsimenu kai Tavo širdukė labai stipriai plakė , nes nesupratai kas darosi . Ir spėju Tau buvo sunku priprasti prie manęs . Juk aš Tave nervuodavau imdama Tave ant rankų ir glostydama , kai Tave apsikabinus verkiau . Nervavo , mane turbūt būtų irgi nervavę . O dabar kai žinau , kad Tu mirsi aš negaliu sustoti verkus. Man nesvarbu , kad Tu jau senas ,, Bet aš Tave labai labai myliu . Myliu kaip dar nieko nemylėjau . Apkabinu kaip nieko neapkabinau. Negaliu žiurėti Tau į akis . Kad Tu nematytum kokia aš nusiminusi , bet noriu Tau paskutinį kartą pasakyt ačiū už tai , kad buvai man vienas geriausių draugų kokių tik turėjau !

Нравится 2