Дневник пользователя Muslimas

Štai vakar palaiminau du ateinančius dešimtmečius ... Pagal visą eigą ir dėsningumą 20's turi buti patys ispudingiausi..:) Praeita savaite palaiminu ir du praejusius dešimtmečius -kukliau, studentiškai. Ne du desimtmecius gal, o labiau du metus - pilnametyste, tiek per ja jau visokiu blectvu ivyko:))) Prisiminus jaunystės kvailystes, laikas pasvarstyt, kodėl buvome tokie prieštaringi ir iliuziju valdomi - visi  tikriausiai patyrėme tą Maištingojo Angelo būsena, kai kas prie jos taip priprato, kad negali be to gyventi ... Dabar supranti, kad daug kas yra išpūsta bereikalo, o ką čia keisi, juk žmonių savimylė didesnė nei noras pripažinti kokias tai klaidas, o dar labiau, kai tai visiškos nesamonės...  Nuo savo problemų žmonės tampa apolitiški, nebeįžvalgūs ir tada pradedi galvoti, kas čia tas filosofs..? Iliuziju iliuzijos vien, kur tik pažvelgi... Nemanau, kad gyvenu iliuzijomis, iš išorės nebent, viduje tiksliai žinantis ko nori ir ten einantis žmogus. Tik sutikta mergina sako: "0 tu tai toks visiškas pxistas", "Per daug savim pasitiki". . .

 Europos Krepšinio Čempionatas LIETUVA 2011

Kaip jums Europos krepšinio čempionato vyksiančio jau greitai, 2011 Lietuvoje, emblema? Greitai, nes tokio įvykio Lietuvoje jau nebuvo nuo 1939m, kai Kauno sporto halėje vyko trečiasis EČ. Toliau Penkiasdešimt metų, Lietuvą okupavus SSRS, sportas už tėvynę egzistavo tik Žalgiryje ir Statyboje, o tarptautinėje arenoje buvome visiškai netekę valstybingumo, nesvarbu, kad pusę geriausių žaidėjų SSRS rinktinėje - mūsiškiai. Taigi, kas toji paslaptinga emblema šiandien,

ir kas už jos slepiasi ?

Po neegzistuojančios dalies – energetikai, dorovės policija, rožinis draugas, nekaltai užklydusi mergina. Tik mano balsas, bet iliuzija, kad kalba už tave kiti ...

Priversk mane geriau nusijuokt..?

Manai mes neįgalus ?

Dievas yra jis ir teis...vistiek krūtinėje naktis su tūkstantičiu blizgių, besijuokiančių klaustukų, sukuriama dar didesnė metafora, kad būtu apeita teisybė, ilgesnis kelias į meilę, į laisvę, į ugnį – skaudesnė mirtis... Noriu atsiprašyt, nes pati ji mane pravirkdė, kad aš netobulas:

-

As ja balamutinu, nors musu keliai vos prieš minute susitiko, varau i depresija ...Taip gime laikas šis, parašyti is širdies , nes jos nebuvo vienuolika menesiu is eiles, o svarbiausia, kad neištikimybė padėjo ją sugrąžinti, man nereikia pasikeisti, ypac dabar, kai suprantu visa tiesa, kiekviena neteisybes vieta, nes po visa slypi tik atsiprasymas, ne daugiau, dar kartais naktis ir meile...Bet kas buvo nepakeisi, nepasuksi...Išdavystė nugarmėjo į neegzistuojantį ryšį, tu keistėji , o atsakai kitiems – nieko kaltiems...

 Atsiprašau , kas nesupratot manęs, jūs niekuo dėti

Mūsų pasąmonės reiškiniai kartais mus valdo ir veda ten kur reikia, mums dar nežinant. Didiesiems savo gyvenimo darbams pradedame ruoštis daug anksčiau, nei gauname šansą praktiškai tą galimybę realizuoti... Juk kartais taip įsigyvenam į dar neegzistuojantį pasaulį, kad iškart atliekame daugybę mažų darbų, kurie atves prie galutinio tikslo, kurių vėliau nė neprisiminsime... Tą suprantant pasaulyje stebuklų skaičius pamažėja...

Kartais galvoju, kad mano kambariuose nebus daiktų – vien baltos plytelės, langai pro kuriuos sklis daug dienos šviesos, baltos sienos ir židinys sukurs tokią atmosferą, kurioje įmanoma bus viskas - pati aplinka nieko neteigs ir neįpareigos. Tai turbūt iš didelės meilės idėjų pasauliui, kuris iš savęs toks nykus, mažas, bet jo ateitis – didinga, niekam nepavaldi . Tokiuose namuose  nėra nė tos tokios baimės kažko negauti....  

Sveiki,
mano vardas P0LITIKA
naktimis rašau knygą iš skaičių, ji vadinsis "KAPITALAS"... Taip ,man nepatinka komercija, tačiau negalėčiau atsisakyti savo žvaigždės statuso... Todel naktimis šoku kanibalu šoki, kuri skiriu visiems savo priešams žurnalistams... Mano svajone Tvarka ir Teisingumas, todel ger. draugas užsiima bombonešių&raketų prakyba...

Tąnakt užliejo vėl tos pačios mintys

Tos pačios spalvos

Iš jūros mimikos ir jos akių susiliejimo

Kaktomušos Dviejų

Man gavoje tos pačios mintys gimė

Atskriejusios tom pačiom bangom

Per paveikslą seną…

Toliau Per ašarą, jos kvepalus

Per mažą jūrą kakta riedančią

Nebesugrąžinamą..

Per žvaigždę vieną danguje likusią.

Ramumą praėjusios nakties - krante

Per kojas virtusias jos kojomis

Per vienumą ir lango stiklą uždarą dabar

Sudužti norisi!

Kiekvienas žmogus turi savo biocheminį lauką. Jei to biocheminio lauko struktūra, molekulinė sandara atitinka kito žmogaus biocheminį lauką, tada įvyksta meilė. Žmonės vienas kitam ima atrodyti patrauklūs. Jei to biocheminio lauko sudėtis neatitinka, tai nelaimingai įsimylėjęs žmogus gali rodyti didžiausią dėmesį, bet vis tiek kito nesuvilios... uff

Pavarges demesys šiandien po visos savaitės beprasmių šeliojimų, vakarykštės dvejonių nakties, po šiandienos ankstyvo ryto, sporto, kuris visai nepridavė entuziazmo ir neprablaivė... Nežinau kas įvyko, atrodo nieko, bet buvau visiškai išnykęs kol nepasirodė ji su virvute ir sutempė mano dėmesy, o kartu ir šypseną, minutės bėgo, o aš žinojau , šiandien reikės daug nuveikti, bet atskridęs angelas neleido apie nieką galvoti ir jis buvo nepakaltinamas, jis išsitempė mane iš kvailos būties, sudomino , prikaustė - neapvylė...Aš žiūrėjau į ją nuo kalniuko, o ji būdama aukščiau pripildė mane nežemiško savo akių sirupo ir to meno krašto mergelėms būdingo kitoniškumo, kad viskas sugrįžo atgal, ji parvedė mane į namus, į tikrąjį vilties ir prasmės kelią ... Tai tęsėsi tiek, kol aš atsigavau - esu dėkingas jai, kad šiandien užsuko, nes nežinau, kada vėl to reikės J

Ugnis - ne baisiausia mirtis.

Vanduo taip pat.

Paveiksle sename viską galime...

Oraginaškas puvėsių vaizdas

Apima šviežią Naują Pasaulį...

0 gal jau oranžinėm lūpom mane keiki?

Kaip aš nieko nemyliu?

Kaip nieko reikšmingo neveikiu..?

Viskas pas tave per šilką žiūrisi –

švelnumas vien už žodžių, rūbų, bet ne viduj, 

0 žmonės nepakeičiami... Geri arba blogi.

Tavo akyse nesuprantamas švelnumas tik ir šlubuoja

Naktis kuri nebus parodyta

Liks tik tau, o prasmegsim juk visi

Virsdami saldžiais rūkais...

- Vadinas, draugais neatrastais...

Bet vis tiek juk - savam katile linksmiau..?

Post factum.

Nėra laimes jokiu atveju

Tik ant asilo veido krentanti asara..

Nebebus ir taves

Tik kažkieno pėdos ir girgždantys akmenys

Nuo šiol brangiais kristalais virtę

...