Дневник пользователя justukealove
„Sveika, Saulyte“ – pasveikino ją netikėtas laiškas, kurio atgalinio adreso ji nepažino. Ir nereikėjo pažinoti – šitaip į ją kreipdavosi tik motina. Saulė beveik nesuabejojo - tėvas pagaliau prikalbino kaimynų bernioką prisėsti prie jo naujojo kompiuterio ir „padaryti“ jam pašto dėžutę. Mergina beveik įsivaizdavo juos, trise sėdinčius prie dėžės, nuo kurios skauda akis. Tėvas greičiausiai kramto savo pypkę, motina diktuoja ilgą, graudų laišką, o vaikis spausdina, pasidėjęs šalia dovanotą „kolos“ butelį.
- Sveika, brangi dukrele...- perskaito balsu pirmą eilutę, o po to jau tyli, suspaudusi lūpas ir tikėdamasi kažko labai graudaus, kaip jos motina anksčiau sugebėdavo.
Keista – nieko panašaus. Gal motina…
Nors gydytojui galbūt ir būtų įdomu sužinoti visas priežastis, kas atsitiko jos pacientei, tačiau jis jau susitaikęs su mintimi, kad nieko nesužinos. Pacientė tyli kaip žemė, pabalusi nuo sukrėtimo. Jos ranka stipriai patinusi, sulaužyti du pirštai, kuriuos jis jau sugipsavo. Tikriausiai buitinė trauma – susipyko su sugyventiniu, šis pašventino. Dažnai taip būna. Reikėtų apie ją gal policijai pranešti, bet pacientė tik papurtė galvą – nereikia. Na, sulaužys jai sugyventinis šonkaulius, tada atsitokės. Visos jos taip mokosi...
Saulė pati vargiai bepamena, kaip trinktelėjo į rūbų spintos kampą – diegiantis skausmas pervėrė iki peties ir ji beveik prarado sąmonę. Na, akyse tikrai buvo…
Tie senstelėję žmonės kartais gali pribaigti vienu žodžiu, dievaži... Net jeigu tai nuosavas senas tėvas, karkiantis savo invalido vežimėlyje su pypke vienoje rankoje ir telefonu kitoje:
- Tai pagaliau paskambinai...
Saulė loštelėjo krėsle, tarsi gavusi kuoka kakton. Akimis ėmė ieškoti kažko tvirto, kas padėtų išsilaikyti. Tėvo ji nematė, tačiau gerai įsivaizdavo besiilsintį kažkur netoli pravirų balkono durų, besiklausantį apačioje amžinai besipykstančių kaimynų. Ir čia taip visai netyčia – ji sugalvojo paskambinti.
Saulė akimirką pagalvojo, svarstydama, ką galėtų reikšti toks tėvo tonas, tada kuo saldesniu balsu sumurkė „Labas, tėveli“.
- Kur buvai? – nesureagavo tėvas, čepsėdamas kažką tarp dantų. Greičiausiai savo apkramtytą pypkę.
Saulė pagalvojo apie…
Mielieji, jau metai laiko, kai dirbu, tobulėju, susipažystu su naujais žmonėmis tianDe kompanijos dėka. Noriu kartu su savo komanda siekti daugiau ir daugiau. To ką turiu šiandien jau nebeužtenka, nes žinau kiek daug tianDe man suteikia ir kaip ji aukštai leidžia kilti. Kiek daug tikrų, nuoširdžių draugų galima rasti mūsų būryje.
Ieškau 5 rimtų žmonių norinčių prisijungti prie mano komandos bei pasiryžusių kartu su manimi tapti direktoriais, lyderiais bei savo miesto atstovais! Taip pat ieškau tokių bendraminčių, kurie nori daug pasiekti, turėti savo nuosavą verslą, servis centą, kuriame galėtų atlikti grožio proceduras sau, draugams bei klientams. O kur dar prezentacijos,…