Ir kaip galėjau prarasti tai , dėl ko žmonės gali vadintis laimingais ?
Nebeturiu nuotaikos , ašarų ( na žinot , tų laimės ašarų , kai verki dėl to , kad katik pamatei gražiausią filmą gyvenime arba tau katik pasakė žodį MYLIU . ) , dingo pasitikėjimas žmonėmis . Taip , jie gali kaltinti tik save .
Nebežinau dėl ko gyvent . Dėl linksmų akimirkų su draugais ? Be jų nebūtų manęs . Tačiau manyje taip tuščia . Lyg kažkas būtų išvalęs mane iš vidaus . Tuo vandeniu , tokiu tyru kuris nuplauna ne tik žaizdas , bet ir prisiminimų skausmą .…