Kai verksi,
Atiduok man savo ašaras.
Aš jas dėsiu prie savų
Ir laikysiu jas po užraktu stipriu.
Užrakinsiu verksmą, skausmą,
Kad neskaudintų kitų žmonių.
Užkasiu po žeme ašaras savas,
Paslėpsiu jose esantį nerimą,
Neviltį ir kartu tą aštrų sielvartą.
Sudeginsiu išmestus su ašaromis norus,
Terūksta neišsipildžiusios viltys,
Dūmu teišsisklaido rožinės svajonės.
Visą baimę po velėna aš pakišiu,
Daugiau ji man niekad nemeluos.
Šalia ir liūdesio ašarų dar pabarstysiu,
Teišsklaido jas šaltas vėjas,Kad nei viena negrįžtų atgalios....

Нравится 4