Дневник пользователя coomzle

Kartais randi tokia daina, kuri tarsi idealiai nusako tavo gyvenima.. Turiu net kelias tokias, taciau sios dainos zodziais noriu pasidalinti..

*Rytas protingesnis už žalgirį... xD
*Rado ežiukas bombą... Daugiau ežiuko niekas neberado... xD
*Mokė Stasys savo žmoną vairuoti..
Nusprendė į gamtą kartu nuvažiuoti...
Vairavimo pamokos sekės gerai...
Jau nebegadina peizažo stulpai... xD
*Kiekviename iš mūsų miega genijus... Bet ne kiekviename pabunda, o pas daugelį su kiekviena diena net įminga vis giliau... xD
*Trynė Aladinas džino lempą 3 dienas ir 3 naktis kol galiausiai pamatė užraša: "MADE IN CHINA"... xD
*Gyventi taip gera, kad net bloga daros... xD
*Ar žinai, kad kiekvieno obuolio viduje yra graužtukas? xD
*Statybas užbaigti nedaug jau beliko...
Į cementą parako vaikai prikišo...
Rūkydamas mūryti bandė Stasys..
Vaikučiai griuvėsiuos vėl žais ir lakstys... xD
*Elektriko Stasio paklausė vaikai:
-Kodėl įsikibęs ta laidą laikai?
Elektrikas nieko vaikams neatsakė
Tik kibirkštis leido ir smilko kaip žvakė... xDDD
*Pajūryje taškės vaikučiai linksmi...
Staiga juos užpuolė rykliai septyni...
Krauju nusidažė pajūrio purslai...
Per pietus ryklieną žiaumojo vaikai... xD
*Birdy birdy in the sky..
Dropped a poopy in my eye..
I don't worry.. I don't cry..
I'm just happy cows can't fly.. xD

Dievulėliau... kai  pradėjau  rašyt visus savo  eilėraštukus  supratau, kad ne tiek  jau  mažai  jų turiu prirašius ir nepatikėsit, bet aptingau... xD   nuoširdžiai tingiu  dabar juo čia rašyt... be to net nežinau ar kam jie įdomūs....  :)   kam bergždžiai rašyt?  Jei kam vis dėl to ir įdomu tai pažadu kitą kart prisėdus parašyt... ;)

Bėgo tarakonas
O su juo drakonas..
Bėgo jie kartu
Ir dainavo pamažu:
-Kaip pagauti slieką?
-Nukariauti svietą?
Bėgdami pargriuvo
Ėmė ir prabliuvo..
Bliovė visą dieną
Ir supykdė piktą diedą...
Diedas juos pasmaugė
Ir dainelę jų nutraukė...
 
                                                                                                                                                                                                                                                   Oj senas, bet mielas eilėrasštukas.. Primena pradines klases... Su teta kartu kūrėm kaime kai nebuvo ką veikti... xD

***
Nulinkę gatvelėj žibintai
Iš tolo tik vos vos matyti..
Mažąjam miestely Širvintai
Nulinkę gatvelėj žibintai...
Ir ką gi manąjai Orintai
Nakčia pašnibždomis sakyti?
Nulinkę gatvelėj žibintai
Iš tolo tik vos vos matyti...


***

Tik šešėlis kris ant veido
Kai mane dar kart išvysi..
Jėgos jau mane apleido..
Tik šešėlis kris ant veido...
Sužinojęs kiek tau leido
Jau visai kitaip pragysi..
Tik šešėlis kris ant veido
Kai mane dar kart išvysi...

Tamsa užrišo man akis... šaltis krečia, o širdis... vis lėčiau ima plakti... aš krentu, o tu manęs nepagauni... tik viena mintis... tik viena viltis... kad nors užgesiu... gal pamilsi tu... gal suprasi tu... neprisikelsiu... ilgo kelio vidury... susigūžus tyliai stoviu... šviesą tunelio gale... aš regiu, tačiau tavęs nesimato...

Vėl lietus naktį stogą skalauja..
Vėl širdy kaupias ašarų sauja..
Mano kvapas  namuos greitai blėsta...
Vėjas vėlei per nakt  stipriai šėlsta...
Laikui bėgant dainuos kas šią dainą?
Nežinau:palikau savo šeimą...
Smuiko stygos man vėl graudžiai verkia...
Patekau į nežinomą terpę..
Mano riksmo jau niekas negirdi...
Lyg peiliu būt kas smeigęs  į širdį...
Lietui lyjant paliko lyg šunį...
Mano ašarų nieks neįžiūri...
Aš žinau, jūs išgirsit šią dainą
Kai paskelbs kas pasaulyje taiką...
Tik jau nieks nežinos kaip čia būna...
Tavo siela palikusi kūną...

ateina laikas, kai reikia švelnumus patraukti į šalį... jie kenkia... ir atlapaširdiškumas taip pat... per daug kitiems leidau... per daug sau leidau... per daug kentėjau.. dabar lūžau.. sudraskė mane
 į skutelius... atsigausiu... atsigausiu... aš vis dar tvirta, o gal net tvirtesnė nei buvau... nesidraskysiu... nepulsiu... nekeršysiu... net nepyksiu... KEISIUOS... atėjo laikas... vėlei... na ką padarysi... ne pirmą ir ne paskutinį kartą..  iškart atsiprašau visų...

vėl svetimos ašaros degins man skruostus... vėl svetima našta slėgs mano pečius... vėl atiduosiu savo baltas rankas sutepimui vardan kitų žmonių laimės... ir galų gale liksiu kalta už viską ko nepadariau ar padariau nepakankamai gerai... vėl kentėsiu,bet neverksiu...  ir galiausiai vėl atleisiu ir vėl gailėsiu savo skriaudėjų,nes visada tokia buvau  ir visada tokia liksiu...

Pirmasis mano kūrinys bus tau , tėveli, nes tu manimi netiki...  nepamiršiu ir neatleisiu... mano ašaros- tau į skolą... turėsi grąžinti... kitu atveju lai krenta jos tau ant sąžinės, kaip sunkiausias akmuo tavo gyvenime...