Дневник пользователя kern

kern
48, Marijampolė, Литва

Gyvenimas yra toks, koks jis yra. Su savo vargais ir džiaugsmais, su savo pakilimais ,nuopoliais - kiekvienam savas, unikalus ir ypatingas. Tačiau jei žinai jo dėsnius ir paisai jo įstatymų, gyventi tampa vis lengviau ir maloniau...

1. Tuštumos įstatymas

Viskas prasideda nuo tuštumos. Tuštuma visuomet turi būti užpildoma.


2. Šlagbaumo įstatymas

Galimybės nesuteikiamos tiesiog šiaip sau. Žmogus turi priimti sprendimą, peržengti tam tikrą ribą – sąlyginę kliūtį. Galimybės suteikiamos tada, kai žmogus širdyje priima sprendimą.

Mes svajojame tik tas svajones, kurias galime įgyvendinti.


3. Neutralumo įstatymas

Tas, kuris nori pasikeisti, pirmiausia turi sustoti ir tik tuomet keisti judėjimo kryptį.

4. Užmokesčio įstatymas

Mokame už viską: ir už…


Vieną kartą gyveno paukštis. Jis puikavosi dviem tobulais sparnais ir žvilgančiomis, spalvingomis, nuostabiomis plunksnomis. Trumpai tariant, jis buvo sukurtas laisvai sklęsti danguje, teikti džiaugsmą visiems, kas jį mato. Vieną dieną moteris pamatė tą paukštį ir įsimylėjo. Ji stebėjo jo skrydį iš nuostabos pražiojusi burną, jos širdis daužėsi, akys žėrėjo iš susižavėjimo. Ji pakvietė paukštį skristi kartu, ir juodu keliavo dangumi jausdami tobulą harmoniją. Ji žavėjosi, garbino ir dievino tą paukštį. Bet paskui ji pagalvojo: jis gali įsigeisti aplankyti tolimuosius kalnus. Ir ji išsigando, kad niekada nieko panašaus nepajus kitam paukščiui. Ir ji ėmė pavydėti paukščiui jo gebėjimo skristi. Ir pasijuto…


11.04.2014

kai akis užmerki nebyliai...
širdis prabyla žodžiais...
mintis nutyla...
vaidzas nemarus išplaukia..
paviršiun..lyg ..
srovenantis vanduo
teka kūnu...
ar jauti..mmm..
švelniai,išlėto,palengva..
užliūliuoja tavyje banga...
jausmų...spalvingų...
lyg vaivorykštė....
nutviskus lietuje...
skaisčios žydrynės...
taip noris širdimi apglėbti...
mintimis aprėpti...
palytėti siela sielą...
pajusti šilumą gelmių beribių...
ir klti..kilti..kilti..
vis aukštyn aukštyn...
lai neša..,nesustoja...
pūkiniai debesų kalnai
ištirpsta odoje gaiva...
pasklinda kūnu šiluma
šiurpuliukais bėgdama...
panyra tavo gelmėse...
tirpuliuojanti jausmų gama...


Vėjų labirintuos mintys pasiklydę,

nešasi į tolį sklidini skliautai.

Tamsoje išniręs baltaveidis

liūdi slogioje vienatvėj...

Tyloje mintis prabyla

ilgesinga gaidele.

Šaukiasi į tolius

skrist sapnų sparnai,

palytėję angelo dvasia,

širdyje ramybę sugrąžina...

Merkias veidrodžių šviesa,

užsklanda nebyliai nusileidžia...

Lengvo skrydžio kupina

siela į aukštybes kyla...

Angelo sparnais lengvai pamojus,

sklendžia tunelio tamsa

į skaisčios šviesos gausybę...

Skambančios širdies dūžiu

pakeleivingą sielą susitinka....


Jei mes dvasinį meilės jausmą sulyginsime su medžiu, tai:
1) Pyktis (įsiutimas, pagieža, sudirgimas) – tai tarytum vėjo
gūsis, kuris gali nuplėšti keletą meilės medžio lapų, bet pats medis
nenukenčia. Pikti žmonės linkę greitai atleisti, jie gali džiaugtis
gyvenimu. Jų meilės medis gyvena, o siela džiaugiasi. Jie retai serga,
ir yra pakankamai laimingi, o kai nemalonumai praeina, jie juos
greitai užmiršta.
2) Tačiau įsižeidimas (nuoskauda) daug pavojingesnis. Jei
situacija neleidžia išlieti pykčio, žmogus jį užgniaužia savyje, ir
tada jis kaip akmuo užgula širdį. Nuoskaudos – tarytum chuliganai,
laužantys meilės medžio šakas. Užgniaužti pyktį, neatleidus įžeidėjui,
be maldos ar bent laimės palinkėjimo...labai pavojinga. žiūrint iš
energetinio aspekto, nuoskauda yra silpniau išreikšta...bet ji…


Pasaka svajų,

Klajojanti vien labirintuose minčių,

Lyg paslaptinga artuma širdžių...

Ji rodos taip toli,o gal...

visai arti ,visai čia pat...

Taip norisi ištiesti ranką ir palytėti

mielą pasaką širdžių...

Bet nesiryžtam vis...

Tik stebime tarytumei pro stiklą

Ir mums baugu...

Jog nuostabioji pasaka širdžių,

Minčių ir kerinčių svajų,

Vien palytėjus,nesudužtų

Į tūkstančius mažų,aštrių...

Lyg ledas šaldančių stiklo aižinių...

KERN.


Tavo laisvė-naktis,Tavo meilė-kančia...

Nebūties paslaptis Tave traukia slapčia.

Tu nuo saulės slepies,su mėnuliu kalbies...

Nemyli gegužės...dargana maloni...

Tai kaip žemė tyli,tai kaip vėjas draskais,

Savo juoką slepi,savo meilės bijai...

Tai pakyli aukštai...stačia galva krenti...

Ir paskęst Tavyje...Tu kaip jūra kvieti...

Angelina Zalatonienė.


....Nors žmogaus kūnas gimsta per labai trumpą laiką, jo širdies gimimas niekada nesibaigia.

Širdis gimsta kiekvienos gyvenimo patirties metu. Viskas, kas tau atsitinka, teikia galimybę tobulėti...
Palyginti su kosmoso begalybe, su nebyliomis gamtos gelmėmis, žmogaus veidas sušvinta kaip artimumo simbolis. Būtent čia, žmogaus buvimo įvaizdyje, adekvačiausiai pasireiškia kūrybos dieviškumas.

Žmogaus veidas yra kūrybos įvaizdis.
Kiekvienas žmogus turi ir vidaus veidą, kurio niekada nematome, bet visada jaučiame.
Vidaus veidas yra širdis. Žmogiškoji kelionė stengiasi šį vidaus veidą pagrąžinti.

Juk čia,širdyje, įsikuria meilė. Meilė žmogaus gyvenime yra labai svarbi.
Tik meilė gali pažadinti tai, kas tavyje yra dieviška.

Mylėdamas augi ir grįžti prie savasties.…


1. Visiškai nesidomi tuo, ką apie juos mano kiti.

Jų nuostatą puikiai išreiškė Koko Šanel (Coco Chanel): „Man tas pats, ką apie mane galvojate, nes aš apie jus išvis negalvoju“. Mes įpratome priklausyti nuo kitų nuomonės, bet aplinkui yra daugybė žmonių ir kiekvienas turi savo požiūrį. Kuo pavirs kiekvieno iš mūsų gyvenimas, jeigu mėginsime įtikti visiems? Jūs darote tai, kas jums atrodo būtina. Galbūt jūs klystate, bet tai jūsų patirtis, ir ji neįkainojama. Visiems patinka savimi pasitikintys, nepriklausomi žmonės, turintys aiškias gyvenimo nuostatas. Tapkite tokiu žmogumi ir per gyvenimą keliaukite oriai, kaskart nesidairydami ir neieškodami aplinkinių pritarimo arba laukdami pasmerkimo.

2. Sugeba…


08.06.2010

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, suvokiau, kad emocinis
skausmas ir kančia yra tik įspėjimas negyventi
nusistačius prieš savo paties teisybę.
Šiandien aš žinau, kad tai vadinama
AUTENTIŠKUMU.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, supratau, į kokią nepatogią
padėtį pastatydavau žmogų primesdamas jam savo
norus, nors žinojau, kad dar ne laikas, o žmogus nėra
tam pasiruošęs, ir visai nesvarbu, jog tas žmogus buvau
aš pats. Šiandien žinau, kad tai vadinama
SAVIGARBA.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, lioviausi ilgėtis
kito gyvenimo ir pamačiau, kad viskas aplink
mane buvo iššūkis asmeniškai tobulėti.
Šiandien aš žinau, kad tai vadinama
BRANDA.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, supratau, kad aš
visuomet ir kiekviena proga esu tinkamu metu
ir…


Дневники
Дневники обновляются каждые 5 минут