1. Tuštumos įstatymas
Viskas prasideda nuo tuštumos. Tuštuma visuomet turi būti užpildoma.
2. Šlagbaumo įstatymas
Galimybės nesuteikiamos tiesiog šiaip sau. Žmogus turi priimti sprendimą, peržengti tam tikrą ribą – sąlyginę kliūtį. Galimybės suteikiamos tada, kai žmogus širdyje priima sprendimą.
Mes svajojame tik tas svajones, kurias galime įgyvendinti.
3. Neutralumo įstatymas
Tas, kuris nori pasikeisti, pirmiausia turi sustoti ir tik tuomet keisti judėjimo kryptį.
4. Užmokesčio įstatymas
Mokame už viską: ir už…
Vieną kartą gyveno paukštis. Jis puikavosi dviem tobulais sparnais ir žvilgančiomis, spalvingomis, nuostabiomis plunksnomis. Trumpai tariant, jis buvo sukurtas laisvai sklęsti danguje, teikti džiaugsmą visiems, kas jį mato. Vieną dieną moteris pamatė tą paukštį ir įsimylėjo. Ji stebėjo jo skrydį iš nuostabos pražiojusi burną, jos širdis daužėsi, akys žėrėjo iš susižavėjimo. Ji pakvietė paukštį skristi kartu, ir juodu keliavo dangumi jausdami tobulą harmoniją. Ji žavėjosi, garbino ir dievino tą paukštį. Bet paskui ji pagalvojo: jis gali įsigeisti aplankyti tolimuosius kalnus. Ir ji išsigando, kad niekada nieko panašaus nepajus kitam paukščiui. Ir ji ėmė pavydėti paukščiui jo gebėjimo skristi. Ir pasijuto…
Vėjų labirintuos mintys pasiklydę,
nešasi į tolį sklidini skliautai.
Tamsoje išniręs baltaveidis
liūdi slogioje vienatvėj...
Tyloje mintis prabyla
ilgesinga gaidele.
Šaukiasi į tolius
skrist sapnų sparnai,
palytėję angelo dvasia,
širdyje ramybę sugrąžina...
Merkias veidrodžių šviesa,
užsklanda nebyliai nusileidžia...
Lengvo skrydžio kupina
siela į aukštybes kyla...
Angelo sparnais lengvai pamojus,
sklendžia tunelio tamsa
į skaisčios šviesos gausybę...
Skambančios širdies dūžiu
pakeleivingą sielą susitinka....
Jei mes dvasinį meilės jausmą sulyginsime su medžiu, tai:
1) Pyktis (įsiutimas, pagieža, sudirgimas) – tai tarytum vėjo
gūsis, kuris gali nuplėšti keletą meilės medžio lapų, bet pats medis
nenukenčia. Pikti žmonės linkę greitai atleisti, jie gali džiaugtis
gyvenimu. Jų meilės medis gyvena, o siela džiaugiasi. Jie retai serga,
ir yra pakankamai laimingi, o kai nemalonumai praeina, jie juos
greitai užmiršta.
2) Tačiau įsižeidimas (nuoskauda) daug pavojingesnis. Jei
situacija neleidžia išlieti pykčio, žmogus jį užgniaužia savyje, ir
tada jis kaip akmuo užgula širdį. Nuoskaudos – tarytum chuliganai,
laužantys meilės medžio šakas. Užgniaužti pyktį, neatleidus įžeidėjui,
be maldos ar bent laimės palinkėjimo...labai pavojinga. žiūrint iš
energetinio aspekto, nuoskauda yra silpniau išreikšta...bet ji…
Pasaka svajų,
Klajojanti vien labirintuose minčių,
Lyg paslaptinga artuma širdžių...
Ji rodos taip toli,o gal...
visai arti ,visai čia pat...
Taip norisi ištiesti ranką ir palytėti
Tą mielą pasaką širdžių...
Bet nesiryžtam vis...
Tik stebime tarytumei pro stiklą
Ir mums baugu...
Jog nuostabioji pasaka širdžių,
Minčių ir kerinčių svajų,
Vien palytėjus,nesudužtų
Į tūkstančius mažų,aštrių...
Lyg ledas šaldančių stiklo aižinių...
KERN.
Tavo laisvė-naktis,Tavo meilė-kančia...
Nebūties paslaptis Tave traukia slapčia.
Tu nuo saulės slepies,su mėnuliu kalbies...
Nemyli gegužės...dargana maloni...
Tai kaip žemė tyli,tai kaip vėjas draskais,
Savo juoką slepi,savo meilės bijai...
Tai pakyli aukštai...stačia galva krenti...
Ir paskęst Tavyje...Tu kaip jūra kvieti...
Angelina Zalatonienė.
....Nors žmogaus kūnas gimsta per labai trumpą laiką, jo širdies gimimas niekada nesibaigia.
Pradėjęs iš tiesų save mylėti, suvokiau, kad emocinis
skausmas ir kančia yra tik įspėjimas negyventi
nusistačius prieš savo paties teisybę.
Šiandien aš žinau, kad tai vadinama
AUTENTIŠKUMU.
Pradėjęs iš tiesų save mylėti, supratau, į kokią nepatogią
padėtį pastatydavau žmogų primesdamas jam savo
norus, nors žinojau, kad dar ne laikas, o žmogus nėra
tam pasiruošęs, ir visai nesvarbu, jog tas žmogus buvau
aš pats. Šiandien žinau, kad tai vadinama
SAVIGARBA.
Pradėjęs iš tiesų save mylėti, lioviausi ilgėtis
kito gyvenimo ir pamačiau, kad viskas aplink
mane buvo iššūkis asmeniškai tobulėti.
Šiandien aš žinau, kad tai vadinama
BRANDA.
Pradėjęs iš tiesų save mylėti, supratau, kad aš
visuomet ir kiekviena proga esu tinkamu metu
ir…