Kvapnūs žiedlapiai,draskomi vėjo,
Blaškydamies ties nežinomybės slenksčiais,
Vis skrenda skrenda tolin...
Su viltimi pakilt į Saulę,
Sudegti josios apsupty...
Vis leidžias ,krinta žemėn,
Persmelkti sielvarto,baimės,
Būti sutryptais...
Nuolat įstringame laike
Tarp praeities ir...nebūties,
Nemokam džiaugtis dabartim...
Vis klaidžiojam ties egzistencijos riba,
Ieškodami gyvenimo prasmės...
Troškimai,be paliovos rusenantys širdy
...-vien liepsnele vilties...
Vis sudega,susmilksta ir...
Ir lieka nežinia beprasmiam laukime...
Tarytumei spingsulė naktyje,
Jaučiamės lyg spąstuos:
-Draskomi troškimų ,nevilties ir...beprasmybės,
-Neapykantos ir atlaidumo...
…Ar kada nors stebėjai mažo lietaus lašelio kelią? … ar kada nors matei jį riedant stiklu ir pagalvojai, koks jis panašus į tave? …savo nedrąsiu riedėjimu …į tavo nedrąsias svajones …savo skaidrumu į tavo švelnumą … savo paprastumu į tavo šypseną …tokią mielą … kartais žiūriu, kai lyja… į lango stiklą… …žiūriu, kai maži lietaus lašiukai rieda ir skinasi kelią … į kur? … į bedugnę, o gal kaip tik atvirkščiai? … į kažką šviesesnio? … stebiu, kai jie jungiasi vienas su kitu … kaip ir žmonės mūsų kasdienybėje … susijungia ir išsiskiria … arba lieka kartu ilgam … o…
Tavo draugas – įvykę norai. Jis yra tavo laukas, kurį tu apsėji su meile ir nuo kurio dėkodamas renki derlių. Jis – tavo stalas ir židinys. Nes tu ateini prie jo jausdamas alkį ir ieškodamas taikos. Kai tavo draugas išsako mintis, nebijok pasakyti ,,ne“, jei nepritari, ir nevenk pritarti ,,taip“. Ir kai jis tyli, tavo širdis tenenustoja klausyti jo širdies; Kadangi draugaujant visos mintys, troškimai ir visos viltys gimsta be žodzių, jais dalijamasi džiūgaujant tyliai. Kai skiriesi su draugu, neliūdėk, nes tai, ką tu jame labiausiai myli, išryškėja jam nesant – kaip kopiančiam kalnas matosi aiškiau… |
Jura -pasakiskai nuostabi,taip vilioja mus visus...
Josios kerinti bangu musa -lyg daina sirdies...
Uzliuliuojanti mus sielas ir mintis,nesas i beribi toli...
Pasimirse,kas esa..dziaugiames tarytumei vaikai...
Uzburti to tikro dziaugsmo... begam per bangas...
Besitaskantys bangu purslai nuprausia mus sielas ir mintis..
Paskandiname joje savo liudesi ,nerima ..sirdies skausmus..
Pasiseme vel nauju jegu ir..minciu skaidriu,ir energijos zavios...
Vel sugrizti turim..realyben,kasdienyben...tik galbut...
Apmaste viska,zvelgsim i gyvenima, visai nauju zvilgsniu....
05.12.2007 - 12:15, kern
NERIMAS PAŠĖLĘS
VIRPINA ŠIRDIES STYGAS...
VAIZDAS GAIVALINGAS
TRŪKČIOJA JAUSMŲ GAIDAS...
VIRPULIAI Į KRAUJĄ
LIEJAS PER KRAŠTUS...
VERŽIASI PER AUDRĄ
NUOSTABI PURSLŲ GAMA...
SĄMONĖS KRANTUOSE ŠLIEJAS
RAIBULIUOJANTI DAINA...
AKYSE SUSTINGSTA
VAIZDAS NEMARUS...
ŠIRDYJE PASRŪVA
TŪKSTANČIAI AIDŲ...
2008-05-17
KERN.
JI STOVI VIENISA LAUKYMEJ
LYG VARGANAS SAUSUOLIS.
TAMSOS SESELIAI GODUS
TRAPIAS SAKAS GENEJA...
IT PJUKLAIS AIZO JOS
LIEKNAJI KAMIENA,
O SERDI.....,
VIRPANCIA IS SKAUSMO,
NEGAILESTINGAI TRUPINA...
I SIPULIUS...
-----SKAUDU----
BET ASAROS ISDZIUVE...
TIK SIELA SMILKSTA PELENUOS...
KERN.