Дневник пользователя kern

kern
48, Marijampolė, Литва

29.05.2010

Kvapnūs žiedlapiai,draskomi vėjo,

Blaškydamies ties nežinomybės slenksčiais,

Vis skrenda skrenda tolin...

Su viltimi pakilt į Saulę,

Sudegti josios apsupty...

Vis leidžias ,krinta žemėn,

Persmelkti sielvarto,baimės,

Būti sutryptais...


Nuolat įstringame laike


Tarp praeities ir...nebūties,


Nemokam džiaugtis dabartim...


Vis klaidžiojam ties egzistencijos riba,


Ieškodami gyvenimo prasmės...


Troškimai,be paliovos rusenantys širdy


...-vien liepsnele vilties...


Vis sudega,susmilksta ir...


Ir lieka nežinia beprasmiam laukime...


Tarytumei spingsulė naktyje,


Jaučiamės lyg spąstuos:


-Draskomi troškimų ,nevilties ir...beprasmybės,


-Neapykantos ir atlaidumo...


…Ar kada nors stebėjai mažo lietaus lašelio kelią? … ar kada nors matei jį riedant stiklu ir pagalvojai, koks jis panašus į tave? …savo nedrąsiu riedėjimu …į tavo nedrąsias svajones …savo skaidrumu į tavo švelnumą … savo paprastumu į tavo šypseną …tokią mielą … kartais žiūriu, kai lyja… į lango stiklą… …žiūriu, kai maži lietaus lašiukai rieda ir skinasi kelią … į kur? … į bedugnę, o gal kaip tik atvirkščiai? … į kažką šviesesnio? … stebiu, kai jie jungiasi vienas su kitu … kaip ir žmonės mūsų kasdienybėje … susijungia ir išsiskiria … arba lieka kartu ilgam … o…



Tavo draugas – įvykę norai. Jis yra tavo laukas, kurį tu apsėji su meile ir nuo kurio dėkodamas renki derlių. Jis – tavo stalas ir židinys. Nes tu ateini prie jo jausdamas alkį ir ieškodamas taikos. Kai tavo draugas išsako mintis, nebijok pasakyti ,,ne“, jei nepritari, ir nevenk pritarti ,,taip“. Ir kai jis tyli, tavo širdis tenenustoja klausyti jo širdies; Kadangi draugaujant visos mintys, troškimai ir visos viltys gimsta be žodzių, jais dalijamasi džiūgaujant tyliai.

Kai skiriesi su draugu, neliūdėk, nes tai, ką tu jame labiausiai myli, išryškėja jam nesant – kaip kopiančiam kalnas matosi aiškiau…


Kaip žmogus mąsto,jaučia ir tiki.., ir gauna...

Mintis - kūrybiška..,tad ką jaučiate.., ir pritraukiate...

Pirmiausiai pasakyk Sau..,koks Turėtum būti..,tada daryk tai,ką nori daryti..(Epiktetas.)
...tik ar norai bus tokie pat..???

Tikėjimas ir Ramybė..,tai - džiaugsmas sieloje ir šypsena lūpose...

Kuo stipriau susijungi su savąja "Galia..",tuo laisvesnis tampi visose savo Gyvenimo srityse..

Tampate tuo,kuo Tikite...

Esate Gyvenimo saviraiškos padarinys..Pasitikėjimas Savimi - Jūsų Jėga...

Sėkmė - tai,kas išplaukia iš to..,ką darai...(tiek teigiamo,tiek neigiamo..). Peter Kummer.

Savo Visatoje Esate vienintelis Mąstytojas...

Būkite "Meile..." savoje širdyje...

Jei Širdis "uždaryta.." ir praradusi gebėjimą "mylėti.." - tai padaro žmogų inertišką,plaukiantį pasroviui..,praradusį gebėjimą sąmoningai Matyti..,kas vyksta su Jais ir kitais žmonėmis...

Tavo Gyvenimas - "Brangenybė..",o Pats Esi kur kas Daugiau..,nei…


Kai Gyvenimas duoda progą, bet lieki užsimerkęs...
...siūlas nutrūksta....

Lašas po lašo ir...
Visi stebuklai išeina.. kartu.. su manimi...

Tu liksi su savo tiesa, o mano nuotykiai tęsis....

Vėjas man kalba..., žolės širdies plakimas pritaria..,
Dangaus kūnai apšviečia kelią.., o vanduo nuneša....

Tu nori paprastai.., o paprastai yra ne mano...

Kai mums nepakeliui.., tai..,
kas yra aplink mane, sudėlioja aplinkybes taip.., kaip reikia...

Kai aš išeinu...Lieka vienuma...

Visada galioja teisė rinktis...


17.05.2008

Jura -pasakiskai nuostabi,taip vilioja mus visus...
Josios kerinti bangu musa -lyg daina sirdies...
Uzliuliuojanti mus sielas ir mintis,nesas i beribi toli...
Pasimirse,kas esa..dziaugiames tarytumei vaikai...
Uzburti to tikro dziaugsmo... begam per bangas...
Besitaskantys bangu purslai nuprausia mus sielas ir mintis..
Paskandiname joje savo liudesi ,nerima ..sirdies skausmus..
Pasiseme vel nauju jegu ir..minciu skaidriu,ir energijos zavios...
Vel sugrizti turim..realyben,kasdienyben...tik galbut...
Apmaste viska,zvelgsim i gyvenima, visai nauju zvilgsniu....

05.12.2007 - 12:15, kern


NERIMAS PAŠĖLĘS
VIRPINA ŠIRDIES STYGAS...

VAIZDAS GAIVALINGAS
TRŪKČIOJA JAUSMŲ GAIDAS...

VIRPULIAI Į KRAUJĄ
LIEJAS PER KRAŠTUS...

VERŽIASI PER AUDRĄ
NUOSTABI PURSLŲ GAMA...

SĄMONĖS KRANTUOSE ŠLIEJAS
RAIBULIUOJANTI DAINA...

AKYSE SUSTINGSTA
VAIZDAS NEMARUS...

ŠIRDYJE PASRŪVA
TŪKSTANČIAI AIDŲ...

2008-05-17   
 KERN.


12.05.2008

JI STOVI VIENISA LAUKYMEJ
LYG VARGANAS SAUSUOLIS.
TAMSOS SESELIAI GODUS
TRAPIAS SAKAS GENEJA...
IT PJUKLAIS AIZO JOS
LIEKNAJI KAMIENA,
O SERDI.....,
VIRPANCIA IS SKAUSMO,
NEGAILESTINGAI TRUPINA...
I SIPULIUS...
-----SKAUDU----
BET ASAROS ISDZIUVE...
TIK SIELA SMILKSTA PELENUOS...
KERN.



... gyvenime pasitaiko tokių liūdnų dienų, kai atrodo, jog viską apgaubė beprotiškai juoda naktis, aklina tamsa... Kartais jautiesi lyg pasiklydęs toje tamsoje...keistame liūdesyje.... Toji tamsa tokia tiršta,rodos,gali ją apčiuopti pirštais...suspausti delnuose...ji neišnyksta...ji aplink.... Ir jauti, kaip pamažu grimzti į ją.., skęsti joje...
Tada tolumoje... kažkas nedrąsiai blyksteli... Pradžioje vos vos spingčioja, tai užsižiebia, tai vėl gęsta... Mažytė mažytė kibirkštėlė kažkur tolumoje...lyg ilgo tunelio gale žybčioja maža ryški ugnelė... Ir galų gale ...tarsi mažo jonvabalio naktyje įžiebta mažytė,bet tokia gyvibingai ryški šviesa...tarsi žvaigždė...- Kelrodė žvaigždė- įsiplieskia Viltis...Ji nušviečia juodąją tamsą, kurioje esi pasiklydęs.... Viltis nušviečia kelią naktyje ir,rodos, jau nebebaugu... ir nebeliūdna...…


Дневники
Дневники обновляются каждые 5 минут