Дневник пользователя loveisasuicide
26, Klaipėda, Литва
23.06.2016
prireikė minutės, kad vėl galėtų tapti žmogumi,
gyvu, kvėpuojančiu, galinčiu juoktis, neprimenančio daržovės,
būna, kad prireikia daugiau laiko tapti savimi,
ji galėjo būti bet kuo, bet norėjo žinoti ką reiškia būti savimi,
ji nenorėjo, kad kita minutė viską sugriautų, arba rankos,
rankos, kurios pasirodys tą kitą minutę,
smogiančios realybės rankos išnešančios iš ten, kur ji tūnojo,
vakarykštėje dienoje, pieniškoje sriuboje, menančioje, kad kadaise
čia gyveno ir daugiau mūsų, lenkiančių laiką, dėvinčių kojnes,
žalias, su daržovių paveikslėliais, ir kojomis,
nežinančiomis ką reiškia bėgti paskui meilę, kai neaišku ar
tikrai bėgi, ar laikinai ieškai priežasčių dingti,
per daug minčių apie priklausomybes, bet juk žmones sugriauna
tai ne…
